Atliktas Europos Komisijos pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimas – kaip pokyčiai paveiktų ūkininkus?

Atliktas Europos Komisijos pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimas – kaip pokyčiai paveiktų ūkininkus?

Žemės ūkio ministerija atliko Europos Komisijos (EK) pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimą, kuriame nustatyta, kaip Lietuvos ūkininkus paveiktų pakeisti reikalavimai dėl gyvūnų vežimo per surinkimo centrus, kelionės trukmės (gyvūnų siuntų) pokyčiai.

Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas, kad didžiausią poveikį gyvulininkystei gali turėti siūlomo reglamentavimo nuostatos, ribojančios vežamų gyvūnų kelionės trukmę, vertinime pateikiamos esamos ir EK pasiūlymo nuostatos, susijusios su vežamų gyvūnų kelionės trukmės apribojimais. Tad ministerija išanalizavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus ES TRACES (angl. „Trade Control and Expert System“, „Prekybos kontrolės ir ekspertų sistema“) ūkinių gyvūnų importo ir eksporto duomenis už 2024, 2023, 2022 ir 2021 metus bei informaciją apie Lietuvoje registruotus gyvūnų surinkimo centrus. Parengtos išvados dėl EK siūlomo atstumo iki surinkimo centrų, kelionės trukmės reglamentavimo ir poveikio skerdžiamų gyvūnų rinkai.

Lietuvoje yra 15 registruotų galvijų surinkimo centrų ir vienas avių ir ožkų surinkimo centrų. Kitų gyvūnų surinkimo centrų Lietuvoje nėra. Nustatyta, kad EK  pasiūlyme numatyti pokyčiai didžiausią įtaką darytų Rokiškio, Zarasų, Ignalinos, Utenos ir Šalčininkų rajonų ūkiams, norintiems galvijus vežti per surinkimo centrus. Šiuose rajonuose, kuriuose iš viso yra 7,6 proc. galvijų laikytojų skaičiuojant nuo bendro Lietuvoje esančių galvijų laikytojų ir 5,9 proc. galvijų nuo bendro Lietuvoje galvijų skaičiaus, nėra galvijų surinkimo centrų.

Ūkininkai, realizuodami  savo laikomus galvijus, turės rinktis vieną iš alternatyvų:

  • galvijus skersti Lietuvos arba kaimyninių šalių skerdyklose, iki kurių transportavimas užtruktų ne ilgiau kaip 9 val. (dėl to prarandama galimybė gauti potencialiai aukštesnę realizacinę kainą);
  • siuntas formuoti tiesiai iš ūkio;
  • siuntas formuoti iš kelių  ūkių (tokiu atveju faktinė kelionės trukmė ilgėja, nes kelionės pradžia pradedama skaičiuoti pirmam gyvuliui įlipus į transporto priemonę, o surenkat gyvulius iš skirtingų ūkių ir vežant juos skersti, šis laikas įsiskaičiuotų į bendrą kelionės trukmę, kuri neturėtų viršyti 9 val.).

Naujuoju reglamentavimu gyvūnai, atvežti į surinkimo centrą iš toliau nei per 100 km nutolusių ūkių, turės būti įkurdinti ne trumpiau kaip savaitei iki išvežimo. Šiuo metu gyvuliai tokiame surinkimo centre turi praleisti ne mažiau kaip 6 valandoms iki išvežimo.

Dėl kelionės trukmės reglamentavimo

Importas

Vertinimo metu nustatyta, kad EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės ribojimo reikalavimai, kai gyvūnai vežami skersti (kelionės trukmė iki 9 val.), įtakos turėtų maždaug 10 procentų į Lietuvą įvežamų siuntų arba 9 proc. skersti įvežamų gyvūnų.

EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės apribojimo reikalavimai siuntoms, kai gyvūnai vežami tolimesniam laikymui (kurių kelionės trukmė – iki 21 val.) įtakos turėtų maždaug 10 proc. siuntų ( apie 10 proc. galvijų ir  apie 25 proc. avių / ožkų). Tokių siuntų pervežimo trukmė iki paskirties vietos prasitęstų, nes turėtų būti vežama su 24 val. pertrauka (po 21 val. kelionės išlaipinant vežamus gyvulius iš transporto priemonės mažiausiai 24 val. poilsiui ir toliau tęsiant antrą 21 val. kelionės etapą). Šios keliamos sąlygos padidins ūkinių gyvūnų pervežimo kaštus ir įsigyjamų ūkinių gyvūnų kainą. Tai aktualu galvijininkystės, avininkystės ir ožkininkystės sektoriams.

Eksportas

EK pasiūlyme nustatomi kelionės trukmės ribojimo reikalavimai išvežamų skersti gyvūnų siuntų ( kelionės trukmė – iki 9 val.), įtakos turėtų 6 – 12 proc. kiaulių ir galvijų siuntų. Leidimai išvežti skersti tokioms siuntoms nebūtų išduodami, nes kelionės trukmė viršytų 9 val. Tai sudarytų kliūtis išvežti skerdimui apie 15 proc. kiaulių ir apie 25 proc. galvijų.

Nauji kelionės trukmės ribojimo reikalavimai įtakos turėtų maždaug 7 proc. išvežamų tolimesniam laikymui gyvulių siuntų, kurių kelionės trukmė – virš 21 val. Pagal EK pasiūlyme dėstomas nuostatas, ši siuntų dalis iki paskirties vietos turėtų būti vežama su 24 val. pertrauka (po 21 val. kelionės išlaipinant vežamus gyvulius iš transporto priemonės 24 val. poilsiui ir toliau tęsiant antrą 21 val. kelionės etapą).

Labiausiai tai paliestų avininkystės ir ožkininkystės sektorius – daugiau nei 75 proc. išvežamų avių/ožkų tolimesniam laikymui turėtų prisitaikyti prie naujų kelionės trukmės ribojimo reikalavimų. Taip pat apie 10 proc. išvežamų galvijų tolimesniam laikymui turėtų prisitaikyti prie naujo kelionės trukmės ribojimo reglamentavimo.

EK pasiūlymo dėl vežamų gyvūnų gerovės poveikio Lietuvos gyvulininkystei vertinimas rugpjūčio 22 d. bus pristatytas susijusioms asociacijoms. Šiuo metu reglamentas yra derinamas su valstybėmis narėmis, Lietuvos atstovai, remdamiesi šia ataskaita, derėsis dėl palankesnių Lietuvos ūkininkams sąlygų.

Vertinimo projektas yra čia.

Jo priedus galite rasti čia.