Atnaujinta sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarka

Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, kuri įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir pripažįsta užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus. Nauja tvarka taip pat įpareigoja įstaigas dalyvauti savo specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavime ir finansavime bei skatina specialistus gilinti žinias ir įgūdžius, kurie svarbūs užtikrinant emocinį ir psichologinį komfortą, konfliktų prevenciją, pacientų saugą. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris įsigalios nuo 2023 m. gruodžio 1 d., rasite ČIA. Vykdant licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, iki 2023 m. gruodžio 1 d. atliktas tobulinimas įskaitomas pagal tuo metu galiojusią tvarką.

„Pakeitimai svarbūs maždaug 70 tūkst. specialistų –  visiems sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, kurių veikla yra licencijuojama ir kurie pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Nauja tvarka siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu, o tai turės teigiamos įtakos sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų kokybei“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatą, kad teikti švietimo paslaugas gali ne tik juridiniai asmenys, bet ir laisvasis mokytojas, nauja tvarka leidžia profesinės kvalifikacijos tobulinimą vykdyti ir fiziniams asmenims, o pažymą apie atliktą tobulinimąsi galės parengti ir pats tobulinime dalyvavęs specialistas.

Šis pakeitimas leis specialistams išbandyti naujas profesinės kvalifikacijos tobulinimo formas savišvietos būdu bei darbo vietoje: superviziją, interviziją, mentorystę, taip pat bus įskaitomas informacijos paieškai ir skaitymui elektroninėje mokslo duomenų bazėje UpToDate skirtas laikas.

„Iki šiol savišvietos būdu atliktas tobulinimasis nebuvo pripažįstamas kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Naujasis ministro įsakymas numato, kad savišvietos būdu gali būti įskaitoma 10 proc. viso privalomojo tobulinimosi valandų. Ateityje, atsižvelgiant į specialistų susidomėjimą nauja tobulinimosi forma, šis procentas gali būti persvarstomas.

Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus mokytis ir gauti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, dalintis savo patirtimi su kolegomis bei šią veiklą įskaityti į profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, – sako SAM sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.

Siekiant skatinti specialistus siekti aukščiausios kompetencijos patvirtinimo tarptautiniu lygiu, Lietuvoje bus pripažįstama daugiau užsienyje atliktų tobulinimų.

Atsižvelgiant į poreikį daugiau dėmesio skirti specialistų bendrųjų, neklinikinių kompetencijų tobulinimui (pvz., etika, socialinės emocinės kompetencijos, konfliktų valdymas, bendradarbiavimas komandoje, korupcijos prevencija), atnaujintoje tvarkoje numatyta, kad sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas kas penkerius metus ne mažiau kaip 10 procentų privalomojo tobulinimosi laiko turėtų skirti minėtų kompetencijų tobulinimui.

Turint omenyje tai, kad dauguma specialistų, kurių licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūra vyks artimiausiu metu, jau atliko privalomąjį profesinės kvalifikacijos tobulinimą, numatyta, kad specialistų bendrųjų (neklinikinių) kompetencijų tobulinimą patvirtinantys dokumentai bus privalomi nuo 2025 m. gegužės 1 d.

Pažymime, kad šiuo metu gydytojams specialistams, šeimos gydytojams ir odontologams galiojanti nuostata, kad profesinės kvalifikacijos tobulinimas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės, apims ir kitus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus. 

Be kompetencijų, reikalingų atliekant tiesiogines funkcijas, specialistai skatinami tobulinti ir bendrąsias klinikines su profesine veikla susijusiose srityse įgytas kompetencijas, t. y. tas, kurios aktualios bendrai visoms profesinėms kvalifikacijoms (pvz., paliatyvioji medicina,  antibakterinis rezistentiškumas, ekstremaliųjų situacijų valdymas, pirmoji medicinos pagalba ir pan., farmacija – ne farmacijos specialistams; kardiologija  – ne gydytojams kardiologams,  arba – medicina, odontologija, slauga ir pan. – farmacijos specialistams).

Taip pat teisės akte patikslintas tobulinimosi Lietuvoje ar užsienyje vertinimas valandomis, supaprastintas paskelbtų mokslinių straipsnių įskaitymas valandomis, atsisakyta skirstymo į Lietuvos ir į užsienio ar tarptautinius žurnalus, pasirenkant valandų suteikimą atsižvelgiant į žurnalo cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor, IF).

Siekiant atskirti veiklas, susijusias su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, nuo pedagoginės veiklos, įskaitomas tobulinimas, atliktas rengiant tobulinimo programas ir/ar praktinius užsiėmimus. 

Ministro įsakymu taip pat numatyta, kad įstaigos turi pasitvirtinti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir apmokėjimo už jį tvarką. Joje turi būti numatyti už specialistų tobulinimą įstaigoje atsakingi asmenys, jų funkcijos, atsakomybės, specialistų tobulinimo planavimas ir organizavimas einamiesiems ir ateinantiems metams, specialistų tobulinimui skirtų lėšų planavimas, tobulinime dalyvaujančių specialistų atsakomybės, specialistų vykdyto tobulinimosi apskaita ir stebėsena. Su parengta tvarka turi būti supažindinti įstaigoje dirbantys specialistai. Taip pat įstaiga turėtų numatyti lėšas savo specialistų tobulinimui.

SAM Komunikacijos skyrius