Griežtos migracijos kontrolės priemonės veikia: šiemet beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista dirbti ir gyventi Lietuvoje
Sugriežtintos migracijos kontrolės priemonės duoda reikšmingų rezultatų. Šiemet beveik 36 tūkst. užsieniečių siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau dėl įvairių priežasčių, įskaitant liepos 1 d. įsigaliojusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas ir kitas sugriežtintas migracijos kontrolės priemones, jiems tai nebuvo leista. Šiuo metu šalyje dirba apie 116 tūkst. užsieniečių, o bendras Lietuvoje gyvenančių užsienio piliečių skaičius siekia apie 220 tūkst. (įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos).
„Per pastaruosius 4 metus Lietuvos pasiekta pažanga paskatino darbo imigraciją – tapome patrauklia šalimi užsidirbti. Tačiau didėja ne tik atvykstančiųjų gyventi ir dirbti skaičiai, bet ir kontrolės poreikis. Nors sugriežtintų priemonių rezultatą pamatysime tik vėliau, akivaizdu, kad einame teisingu keliu, imigracijos situacija valdoma“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Viena iš migracijos kontrolės priemonių – atvykstančiųjų dirbti skaičiaus reguliavimas per išorės paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į vidaus reikalų ministrės patvirtintus atrankos kriterijus, grėsmes valstybės saugumui, nuo 34 iki 30 sumažintas išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius, taip pat apribotas dienos vizitų skaičius, atliekama išankstinė prašymų dėl leidimo laikinai gyventi peržiūra. 2024 m. išankstinės peržiūros metu buvo įvertinti 67 175 prašymai ir iš jų 20 410 prašymų buvo atmesti dėl nustatytų trūkumų.
Sugriežtinus migracijos kontrolę, stebimas pateikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu skaičiaus mažėjimas iš centrinės Azijos (Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas). Praėjusių metų liepą – rugpjūtį centrinės Azijos šalių piliečiai iš viso pateikė 8907 prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Šiemet, tuo pačiu metu, pateikta 2344 tokių prašymų.
Įstatymo pataisomis sugriežtinus reikalavimus darbdaviams ir apmokestinus tarpininkavimo raštus, stebima, kad darbdaviai atsakingiau kviečia užsieniečius, atlieka griežtesnes jų atrankos procedūras, taip pat mažėja atvejų, kai darbdaviai nesilaiko įsipareigojimų mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį. Darbdaviams, nesilaikantiems reikalavimų, uždraudžiama teikti tarpininkavimo raštus. Iš viso 45 įmonėms buvo uždrausta kviesti užsieniečius į Lietuvą.
Migracijos departamentas kartu su kitomis institucijomis aktyviai vykdo užsieniečius įdarbinančių įmonių ir užsieniečių patikrinimus. Š. m. liepos – rugpjūčio mėn. atlikti 438 įmonių patikrinimai (iš viso 2024 m. – 1 800), 6473 užsieniečių patikrinimai (iš viso 2024 m. – 37 942), surašyta 1400 administracinių nusižengimų protokolai (iš viso 2024 m. – 4 900 protokolai). Protokolai dažniausiai surašomi dėl neteisėto buvimo Lietuvoje, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos pažeidimų.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius įvairiais pagrindais panaikinta 11 574 leidimų laikinai gyventi, tai yra pusketvirto karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 3419. Šiemet minėtu laikotarpiu 5822 užsieniečiams uždrausta atvykti į Lietuvą – t. y., beveik du kartus daugiau nei pernai (3174).
Artimiausiu metu planuojama dar labiau stiprinti migracijos kontrolės priemones. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomas naujas kvotų skaičiavimo mechanizmas, kuris ribos maksimalų naujai atvykstančių dirbti užsieniečių skaičių per metus iki 1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus. Taip pat bus diegiami informacinių sistemų atnaujinimai, kurie leis efektyviau stebėti užsieniečių buvimą šalyje ir keistis duomenimis tarp atsakingų institucijų.
