Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kviečia mokytojus, mokyklų vadovus ir savivaldybių švietimų skyrių atstovus į pokalbius, kuriuose bus aptariamas pasirengimas naujiems mokslo metams. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui ir įtraukiajam ugdymui.
Susitikimai prasidės balandžio 17 d., Utenoje. Vėliau ministrė lankysis Alytuje (balandžio 24 d.), Klaipėdoje (gegužės 5 d.), Vilniuje susitiks su Vilniaus miesto švietimo bendruomene (gegužės 10 d.), Telšiuose (gegužės 12 d.), Marijampolėje (gegužės 15 d.), su Vilniaus regiono švietimo atstovais susitikimas vyks taip pat Vilniuje (gegužės 17 d.), Šiauliuose (gegužės 22 d.), Tauragėje (gegužės 26 d.), Panevėžyje (birželio 5 d.), Kaune (birželio 12 d.).
Pedagogams svarbu turėti atsakymus į kylančius klausimus
Ministrė kartu su savo komanda lankysis visuose šalies regionuose. Susitikimų metu bus diskutuojama pedagogams kylančiais klausimais, aptariami iššūkiai ir gerosios patirtys.
„Džiaugiamės, kad jau nuo rudens startuoja atnaujintos ugdymo programos. Pasirengimą atnaujintų programų startui įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra, kuri organizuoja mokymus, seminarus, programų pristatymus. Suprantame, kad kiekvienas pokytis kelia klausimų ir svarbu, kad mokytojai ir mokyklos turėtų visą reikalingą informaciją.
Labai svarbu, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi gerai ir patirtų sėkmę. Todėl daug dėmesio skiriame mokyklų ir mokytojų pasirengimui plačiai atverti klases specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Didiname mokytojų padėjėjų ir švietimo pagalbos specialistų skaičių, didiname finansavimą švietimo pagalbai, stipriname pedagogų kompetencijas. Nuo rudens darbą pradės ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Savivaldybių vaidmuo stiprinant švietimo pagalbą ypatingai svarbus, tai savarankiškoji savivaldybių funkcija. Todėl turime drauge dirbti ir padėti mokytojams ir mokykloms. Visiems kyla turime klausimų, kurie kelia nerimą. Todėl ir kviečiame mokyklų vadovus ir mokytojus pasikalbėti apie tai, kas rūpi“, – kviečia J. Šiugždinienė.
Susitikimuose kartu su ministre dalyvaus ir kiti vadovai, ministerijos specialistai, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, kurie atsakys į klausimus apie bendrojo ugdymo programų atnaujinimą, Gyvenimo įgūdžių programą, visuotinį įtraukties principo įgyvendinimą.
Atnaujintoms ugdymo programoms diegti – ypatingas dėmesys
Kaip jau skelbta, nuo naujų mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklų 1, 3, 5, 7, 9 bei 11 (III gimnazijos) klasėse bus dirbama pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. 2, 4, 6, 8,10 ir 12 (IV gimnazijos) klasėse dar metus bus tęsiamas mokymas pagal šiuo metu galiojančias programas. Taip apsispręsta dėl to, kad būtų išlaikytas mokinių ugdymo nuoseklumas, prie atnaujintų ugdymo programų būtų pereinama laipsniškai. Pagal atnaujintas priešmokyklinio ugdymo tautinės mažumos (lenkų) gimtosios kalbos ir literatūros programas (IV gimnazijos klasėse) bei lietuvių kalbos pagal kalbų mokėjimo lygius (A1- B2) mokyklose dirbama jau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
Paskutinį kartą bendrosios programos buvo atnaujintos 2008 (pradinio ir pagrindinio ugdymo) 2011 (vidurinio ugdymo) metais. Per tiek laiko švietime ir visuomenės gyvenime įvyko nemažai pokyčių, kurie lėmė poreikį atnaujinti ugdymo turinį.
Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Atnaujintose programose orientuojamasi į kompetencijų ugdymą, numatyti pokyčiai organizuojant vidurinį ugdymą bei išorinį vertinimą. Mokytojams teikiama įvairi pagalba: nuo atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimo rekomendacijų, mokymų, iki individualių konsultacijų.
Parengtos praktinės programų diegimo rekomendacijos su pamokos planavimo, užduočių ir vertinimo pavyzdžiais, tikslinės konsultacijos matematikos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų mokytojams. Negalėję dalyvauti mokymuose, konferencijose, seminaruose, mokytojai turi prieigą prie visos mokymų medžiagos savarankiškam mokymuisi NŠA informacijos sklaidos kanaluose.
Startuoja Gyvenimo įgūdžių programa
Naujais mokslo metais startuos Gyvenimo įgūdžių programa. Nuo rugsėjo 1 d. šis dalykas bus mokomas 5 ir 7 klasėse, numatant tam vieną pamoką per savaitę, 9 klasėje – numatant vieną pamoką kas dvi savaites, 1 ir 3 klasėse kol kas jis bus mokomas integruotai.
Dalykas nebus vertinamas pažymiais, mokiniai bus aktyviai įtraukiami į situacijas, kuriose turėtų galimybes pademonstruoti savo vertybes ir nuostatas, žinias. Į programos įgyvendinimą bus įtraukiamos įvairios organizacijos ir specialistai – visuomenės sveikatos centrai, policijos pareigūnai. Programa apima šias temines sritis: socialinį ir emocinį ugdymą, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, savižudybių prevenciją, sveikatos, lytiškumo ugdymą, pirmosios pagalbos suteikimo ugdymą, žmogaus saugą.
Didžiulės investicijos įtraukiajam ugdymui įgyvendinti
Dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatyta, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui.
Jau dabar apie 90 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais. Tačiau tėvai turės galimybę rinktis ir specialiąsias mokyklas. Tokios ugdymo įstaigos galės pasiūlyti ugdymą ir pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos.
Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, valstybės finansavimas švietimo pagalbai šios Vyriausybės kadencijoje jau išaugo daugiau nei du kartus lyginant su 2019 metais (2019 – 61 mln. EUR, 2020 – 74 mln. EUR, 2021 – 83 mln. EUR, 2022 – 112 mln. EUR, 2023 – 136 mln. EUR). Be to, 2023-2029 m. suplanuotos papildomos 150 mln. Eur investicijos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, kompetencijai kelti, pritaikytam transportui įsigyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
