J. Survila: J. Budrio istoriniai žygdarbiai turėtų būti pavyzdys ir ateities diplomatinėms pergalėms

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila dalyvavo iškilmingoje Jono Budrio (1889-1964) ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės (1902-1998) palaikų pasitikimo ceremonijoje.

„Jono Budrio ir jo žmonos Reginos palaikų perlaidojimo logistinė, sakralinė ir simbolinė “operacija” yra labai svarbi ne tik Lietuvos istorijai, bet ir ateičiai. Tai istorinis pavyzdys neeilinės asmenybės ir proceso, kuriame drąsiai, profesionaliai ir sinchronizuotai veikė Lietuvos žvalgyba, kariuomenė, diplomatija bei tuometė šalies politinė vadovybė. Stipri kariuomenė, akyla žvalgyba ir išmani diplomatija yra būtini elementai valstybės geopolitinei sėkmei,“ –  pažymėjo viceministras J. Survila.

Jonas Budrys (Polovinskas) – kontržvalgybininkas, vienas iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomatas – nuo 1933 metų generalinis konsulas Karaliaučiuje, 1936 metų toms pačioms pareigoms perkeltas į Niujorką, kuriame atstovavo Lietuvai iki pat savo mirties 1964 metais. Prijungiant Klaipėdą prie Lietuvos, dalyvavo ir jo būsimoji žmona, tuo metu Žvalgybos skyriaus valdininkė Regina Kašubaitė.

Artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms, iniciatyvos dėl Jono ir Reginos Budrių palaikų perlaidojimo ėmėsi Užsienio reikalų ministerija (ypatingai ambasadorius dr. Vytautas Žalys), kuri, gavusi Budrių artimųjų, gyvenančių JAV pritarimą, kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę dėl Reginos ir Jono palaikų perlaidojimo Klaipėdoje. Premjerės nutarimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri rūpinosi Budrių šeimos palaikų perkėlimu į Lietuvą.