Šalnoms pakandus žydinčius sodus, prognozės dėl obuolių, kriaušių derliaus nedžiugina. Sodininkai viliasi lietaus iki Joninių, nes kitaip sausra sunaikins likusias vaisių užuomazgas – tai esminė Lietuvos verslinių sodų asociacijos metiniame susirinkime aptarta tema.
Anot susirinkime dalyvavusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, pastarieji metai sodininkams buvo sunkūs, vienus iššūkius keitė kiti.
„2019 metais – pavasario šalnos, 2020-2021 m. – COVID-19, 2022 m. – energijos kainų šuolis, dėl to stoja perdirbimo įmonės, iš sodininkų nesuperkami obuoliai krituoliai. Šių metų pavasaris dar žiauriau parodė savo dantis: per sodų žydėjimą vietomis temperatūra krito iki minus 9 laipsnių – kaulavaisių galime išvis neturėti, obuolių ir kriaušių, vargu, ar skinsime 20 procentų įprasto derliaus“, – teigia ministras.
Kokias priemones 2023–2027 m. siūlo Žemės ūkio ministerija?
Siekiant palaikyti sodų, uogų, riešutų sektoriuose veikiančių ūkių ekonominį stabilumą ir konkurencingumą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytas intervencinių priemonių komplektas: ekologinės sistemos, susietoji pajamų parama, sektorinės intervencinės, rizikos valdymo bei kitos kaimo plėtros priemonės.
Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių ūkiams modernizuoti parama teikiama pagal šias intervencines priemones:
„Investicijos į žemės ūkio valdas“
Priemonei įgyvendinti minėtu laikotarpiu skirta 230 mln. Eur, iš jų paskoloms teikti – 30 mln. Eur. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur. Paramos intensyvumas yra 50 proc. tinkamų išlaidų. Vidutinis paramos dydis projektui – 500 tūkst. Eur.
,,Smulkių ir vidutinių ūkių plėtra“
Priemonei įgyvendinti numatoma skirti 45 mln. Eur. paramos lėšų. Vidutinė paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur.
,,Labai smulkių ūkių plėtra“
Labai smulkių ūkių plėtrai numatoma skirti 15 mln. Eur. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui – 25 tūkst. Eur. Tuo atveju, kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkio subjektai – 75 tūkst. Eur, kai dalyvauja 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama su partneriu) arba 8 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama be partnerio) ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur
Siekiant didinti vaisių, uogų ir riešutų sektoriaus aplinkosauginį tvarumą, suplanuotos atitinkamos ekologinės sistemos pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“. Į šias kompensacines išmokas galės pretenduoti ūkiai, viršijantys GAAB ir valdymo reikalavimus.
Ekologinės sistemos
Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose dalyvaujantys pareiškėjai galės pretenduoti į paramą, kuri skiriama skatinti sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, tausų vaisių uogų ir daržovių auginimą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo ir ekologinį vaisių bei uogų ūkininkavimą.
Parama teikiama pagal šias ekologines sistemas:
„Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ parama (2023–2027 m. numatyta skirti 2,3 mln. Eur) skiriama už plotus, kuriuose sodai ir uogynai tvarkomi gamtai palankiu būdu, įrengiant vabzdžių – kenkėjų feromonų gaudykles ir biologinę įvairovę palaikančius elementus. Išmokos dydis – 102 Eur/ha.
„Tausojanti vaisių ir daržovių programa (NKP)“ parama skiriama už plotus, kuriuose vaisiai, uogos ir daržovės auginami atvirame grunte, laikantis reikalavimų, apibrėžtų Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse (privaloma laikytis šiose taisyklėse nustatyto reikalavimo produkciją ženklinti ženklu „Kokybė“). Išmokos dydis – 337 Eur/ha. 2023–2027 m. šiai ekologinei sistemai numatyta skirti 14 mln. Eur.
„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ parama skiriama už plotus, kuriuose pradedami taikyti ekologinio ūkininkavimo praktika ir metodai. Išmokos dydis – 652 Eur/ha. 2023–2027 m. numatyta skirti 3,9 mln. Eur.
„Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ – parama skiriama už plotus, kuriuose taikomi ekologinio ūkininkavimo praktika ir metodai. Dalyvaujama 5 metus (apima pagal tęstinės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą ,,Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) ekologinę sistemą ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” įvykdytus įsipareigojimus). Išmokos dydis – 560 Eur/ha. 2023–2027 m. numatyta skirti 32,5 mln. Eur.
Susietoji parama vaisių, uogų ir riešutų augintojams
Ši parama 2023-2027 m. laikotarpiu sieks apie 25 mln. Eur. Į ją galės pretenduoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti.
Parama vaisių augintojams sieks 10,8 mln. Eur, kasmet planuojama skirti po kiek daugiau kaip 2 mln. Eur. Kasmet išmokos dydis už 1 ha keisis: 2023 m. jis siektų 409 Eur/ha, 2024 m. – 415,2 Eur/ha, 2025 m. beveik 421 Eur/ha, vėlesniais metais – beveik 427 Eur/ha.
Susietąją paramą galės gauti ir riešutų augintojai. Parama uogų ir riešutų augintojams sieks 14,4 mln. Eur. Kasmet planuojama skirti po 2,8-2,9 mln. Eur. Numatytas išmokos už 1 ha dydis sieks nuo 314 Eur/ha 2023 m. iki beveik 328 Eur/ha. 2027 m.
Dar viena galimybė – rizikos valdymo priemonės
Vaisių ir daržovių sektoriaus atstovai skatinami valdyti pajamų praradimo rizikas – jie galės gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšies „Rizikos valdymo priemonės” priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytai augalų ir pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonės paramai suplanuota apie 10 mln. Eur.
Augalų ir pasėlių draudimo sistemai skiriama ir valstybės pagalba. Rengiant 2023-2025 m. valstybės biudžeto projektą, Finansų ministerija atsižvelgė į kasmet vis didėjantį lėšų poreikį šiai priemonei ir skyrė papildomus asignavimus:
- 2023 m. – 1,94 mln. Eur;
- 2024 m. – 2,37 mln. Eur;
- 2025 m. – 2,84 mln. Eur.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondai
Taip pat svarbu žinoti, kad šiemet patvirtintos Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisyklės, patikslintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisyklės.
Kaimo plėtros galimybės
Vaisių ir daržovių sektoriaus atstovams, gamintojų organizacijoms sudarytos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas”, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, taip pat dalyvauti naujai kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės”.
Auginantiems ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už patiriamas papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”.
Taip pat vaisių ir daržovių sektoriaus atstovai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
