Ministras K. Navickas: „Jau dabar turime pradėti kalbėti ir galvoti, ką mums reikš Ukrainos ir jos žemės ūkio sektoriaus priėmimas į ES šeimą“

Paryžiuje vykusiame septintajame leidinio „Politico“ organizuotame aukšto lygio susitikime politikai, ūkininkai, maisto pramonės lyderiai, mokslininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo, kas laukia Europos maisto ir žemės ūkio sektoriaus ateityje. Šiemet renginys prasidėjo interviu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Šių metų „Maisto ir žemės ūkio ateities“ aukšto lygio susitikime (Future of Food and Farming Summit) siekta įsigilinti į Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimą, kartu atkreipiant dėmesį į kitus svarbius klausimus, tokius, kaip maisto įperkamumas įtemptoje geopolitinėje ir prekybos situacijoje, aplinkai palankesnės ūkininkavimo praktikos ir inovacijos.

Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, šiemet „Politico“ kviečia aptarti, kiek ES pavyko pasiekti ambicingų Žaliojo kurso tikslų ir kaip ji galėtų spręsti iššūkius sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Bene aktualiausia šiuo metu tema – Ukrainos grūdų eksporto solidarumo koridoriais užtikrinimas, ypač Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros Grūdų iniciatyvos ir intensyviai atakuojant Ukrainos uostus ir grūdų transportavimo infrastruktūrą. 

„Nesame tie, kurie galėtų vertinti Lenkijos, Slovakijos ar Vengrijos vienašališkus sprendimus riboti Ukrainos grūdų importą, priešingai – matome daug atvirumo ir bendradarbiavimo siekiant spręsti problemas. Svarbu suprasti vienašališkų draudimų priežastis ir išmokti pamokas, todėl siūlomos priemonės, tokios kaip Ukrainos eksporto licencijavimas, yra sveikintinos. Šiuo metu Lietuva intensyviai ir konstruktyviai konsultuojasi su Lenkija ir Ukraina dėl tam tikrų patikrų perkėlimo iš Ukrainos – Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ministras pabrėžė Baltijos jūros uostų galimybes prisidėti prie Ukrainos grūdų eksporto, sukuriant dar vieną alternatyvų maršrutą solidarumo koridoriais, pripažino, kad yra ir jo pajėgumus ribojančių faktorių, susijusių su geležinkelių infrastruktūra, tačiau Lietuva dirba siekdama padidinti grūdų tranzito per Klaipėdos uostą pralaidumą iki 1 mln. tonų per metus. Tai svarbu ir ilgalaikei perspektyvai, ekonominiam ES ir Ukrainos bendradarbiavimui, ir Baltijos – Juodosios jūrų transporto koridoriaus kūrimui.

Kita aktuali tema – Žaliojo kurso iniciatyvų žemės ūkio srityje perspektyvos, Briuselyje pasigirstant nuogąstavimams dėl sulėtėjusio jau pateiktų pasiūlymų svarstymo ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ateities apskritai.

Ministras pabrėžė, kad BŽŪP apimtyje jau ir taip daug padaryta siekiant tvaresnės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos. Tam tikras užmojų sulėtinimas irgi yra gerai – nors bendriems siekiams pritariame, bet „velnias slypi detalėse“, t. y., kaip jie būtų įgyvendinami. Ministras paminėjo kelis pavyzdžius – daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimą, augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą. Jis kvietė pernelyg neprisirišti prie konkrečių priemonių, o suteikti daugiau lankstumo siekiant užsibrėžto tikslo. Būtinas bendradarbiavimas su ūkininkais ir mokslininkais aptariant, kaip įgyvendinti jau egzistuojančius teisės aktus.

Ministras K. Navickas apgailestavo, kad kartais siekiant Žaliojo kurso tikslų mūsų regiono valstybės narės jaučiasi diskriminuojamos, nes joms numatoma neproporcingai didelė našta. Jis pažymėjo galimus sunkumus norint įgyvendinti augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo tikslus šiaurės regiono šalyse, būtinybę geriau atsižvelgti į klimato kaitos keliamus iššūkius (pvz., naujų kenkėjų plitimą dėl šylančio klimato) ir jiems pasirengti.

„Pesticidų naudojimo mažinimo bendras tikslas turi būti teisingai padalintas tarp valstybių narių, taip pat būtina supaprastinti administracines procedūras, kad ir mūsų regiono šalyse ūkininkai turėtų ne mažesnį veiksmingų augalų apsaugos produktų pasirinkimą“, – sakė ministras.

Atsakydamas į klausimą apie ES plėtros poveikį BŽŪP, ministras akcentavo, kad atsižvelgiant į numatomos ES plėtros mastą, šalių – kandidačių, o ypač – Ukrainos, žemės ūkio ypatumus, netiks toks pats scenarijus, koks buvo taikomas pastarųjų ES plėtros etapų metu.

„Jau dabar turime pradėti apie tai kalbėti, galvoti ir modeliuoti, ką mums reikš Ukrainos ir jos žemės ūkio sektoriaus priėmimas į ES šeimą. Esu tikras, kad būdami išmintingi galėsime rasti tinkamus ir sumanius sprendimus“, – mano ministras K. Navickas.