Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PADG) 2022 m. veiklos rezultatų aptarime. Ministrė pabrėžė, jog svarbiausi darbai ateinantiems metams – civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos stiprinimas.
„Skaudžios Ukrainos patirtys privertė mus skubiai imtis civilinės saugos gaivinimo. Per metus surėmę pečius nuveikėme išties daug ir šį darbą tęsime. Taip pat privalome siekti užsibrėžto tikslo – kad per metus gaisruose žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių. Tam turime ne tik tęsti pasiteisinusias prevencines priemones, bet ir ieškoti naujų, dar efektyvesnių prevencijos būdų“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
2022 m. gaisruose žuvo 72 žmonės – žuvusiųjų gaisruose skaičius sumažėjo 23 proc. lyginant su 2021 m. Ministrė pabrėžė, jog gerėjanti statistika yra sutelkto tarnybos, ministerijos ir savivaldybių institucijų darbo rezultatas.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, siekiant stiprinti gaisrų prevenciją būtina papildyti Gaisrų prevencijos veiksmų planą naujomis priemonėmis. Pirmiausia, įtvirtinti mechanizmą, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboms pareigūnams nustačius trūkumus gyventojų būstuose, kurie kelia gaisrų riziką (pvz., dūmtraukių nepriežiūra, elektros instaliacijos gedimai), savivaldybės organizuotų jų šalinimą. Antra, į prevencines veiklas būtina dar labiau įtraukti socialines paslaugas teikiančius darbuotojus.
Vidaus reikalų ministerijos prioritetu šiais metais išlieka statutinių tarnybų stiprinimas. Toliau didinamas pareigūnų darbo užmokestis – tam skirtos lėšos yra apie 10 proc. didesnės lyginant su 2022 m. ir apie 23 proc. didesnės nei 2021 m. Ieškoma ir kitų priemonių, kurios padėtų į tarnybą pritraukti pareigūnų. Vidaus tarnybos statuto projekte numatyta steigti stipendijas, paramą ar vienkartines skatinamąsias išmokas kursantams. Siekiant tarnyboje išlaikyti patyrusius pareigūnus, VRM rengia valstybinių pensijų sistemos pokyčius.
Ministrė nurodė ir kitas problemas – neoptimalią PAGD struktūrą, papildomų padalinių ir etatų poreikį, taip pat būtinybę gerinti materialinę bazę – nepaisant papildomų investicijų, tarnybai vis dar trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, būtinas ugniagesių komandų pastatų atnaujinimas.
Svarbiausiais praėjusių metų darbais ministrė A. Bilotaitė įvardino pilotinio priešgaisrinės saugos modelio startą, pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos AE stiprinimą, priedangų tinklo šalyje sukūrimą.
Pilotinis priešgaisrinės saugos modelis nuo šių metų pradžios pradėtas įgyvendinti Radviliškio rajone, kur savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos buvo prijungtos prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pasak ministrės, dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema nėra neefektyvi, tačiau pokyčiams ilgus metus trūko politikų ryžto. Ministrė tikino, jog pilotinio modelio pradžia padėjo kertinį akmenį tolesnei reformai ir ilgainiui šalyje bus sukurta vieninga priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema.
Praėjusiais metais toliau stiprintas pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos AE. Antrus metus iš eilės surengtos valstybės lygio civilinės saugos pratybos. Valstybės institucijoms ir savivaldybėms užtikrintas finansavimas materialinio aprūpinimo problemoms spręsti. Savivaldybėms skirta kaip niekad daug lėšų – 9,2 mln. eurų. Stiprinant civilinę saugą sukurtas priedangų tinklas – jame karinių grėsmių atveju apsisaugoti galėtų daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.
Šiems metams suplanuota daug valstybei svarbių darbų. Planuojama užbaigti rengti ir Seime priimti ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo ir plėtros programas. Jas įgyvendinant ypač svarbus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento indėlis.
Taip pat laukia naujojo krizių valdymo ir civilinės saugos modelio įgyvendinimas – būtina operatyviai baigti rengti ir priimti visus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau, pasak ministrės, vien teisinio reguliavimo pokyčiais negalima apsiriboti. Tam, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistema veiktų efektyviai, reikalingos didelės investicijos į žmones ir materialinę bazę. Svarbu išnaudoti galimybes pasitelkti finansavimą iš ES civilinės saugos mechanizmo ir kitų finansinių instrumentų šalies pajėgumų stiprinimui.
Numatoma tęsti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos modernizavimą ir plėtrą. Užsitikrintos lėšos naujų sirenų įsigijimui, numatytas finansavimas perspėjimo sistemos į mobiliuosius telefonus modernizavimui. Taip pat bus tęsiama informacinė civilinės saugos kampanija „Esame komanda, turime planą“, kuri pirmais metų mėnesiais pasiekė 2 mln. šalies gyventojų.
Jau parengtas pirminis Priešgaisrinės saugos įstatymo ir gelbėjimo darbų įstatymo projektas, kuriuo bus sprendžiamos įsisenėjusios priešgaisrinės saugos sistemos problemos. Numatoma reglamentuoti gelbėjimo darbus ir jų organizavimą, stiprinti ugniagesių savanorystę, nustatyti efektyvesnį gaisrų prevencijos mechanizmą.
Renginyje ministrė dėkojo kiekvienam valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendruomenės nariui, kuris garbingai atliko pareigas, talkino valstybei ir šalies žmonėms sunkiausiomis akimirkomis. Šalies ugniagesiai gelbėtojai ir toliau išlieka lyderiais pagal gyventojų pasitikėjimą – jais pasitiki 93 proc. šalies gyventojų.
