SADM siūlo tobulinti II pensijų pakopą: lengviau atsisakyti įtraukimo, daugiau galimybių sustabdyti kaupimą ir leisti atsiimti kritiniais atvejais

SADM siūlo tobulinti II pensijų pakopą: lengviau atsisakyti įtraukimo, daugiau galimybių sustabdyti kaupimą ir leisti atsiimti kritiniais atvejais

Iki 24 mėnesių kas 10 metų vietoje 12 mėn. per visą kaupimo II pensijų pakopoje laikotarpį, daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo, net ir pradėjus mokėti įmokas – šiuos ir kitus pasiūlymus, kaip tobulinti II pensijų pakopą artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). 

Pasak SADM ministro Vytauto Šilinsko, bus ieškoma sprendimų, kaip išlaikant patį II pensijų pakopos tikslą – kaupimą senatvei – padidinti sistemos patrauklumą ir patogumą žmonėms.  

„Girdime žmonių nusiskundimus II pensijų pakopa ir ieškome sprendimų, kaip juos atliepti. Matome, kad skaičiai palankūs kaupiantiems. Kaupiantieji dėl valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų, prisidėjimo ir dėl investicinės grąžos jau pasitrigubino įmokėtas sumas, t. y. vidutiniškai 100 eurų, pervestų nuo atlyginimo, dabar yra 300 eurų, kuriuos žmonės panaudos sulaukę pensijos. Kita vertus, valstybės prisidėjimas nebuvo atvaizduojamas, be to, yra atvejų, kai žmogus tikrai nebegali taupyti ar jam net nebėra tikslo taupyti pensijai. Tokie žmonės jaučiasi „įrakinti“, todėl parengėme pasiūlymus, kurie atlieptų jų atvejus, ir kviesime darbdavių ir darbuotojų atstovus kartu rasti sprendimus, kaip patobulinti sistemą ir pasiekti didesnių pensijų“, – sako V. Šilinskas.  

Jis taip pat pabrėžia, kad ant diskusijų stalo gulantys siūlymai yra naudingi pensijų sistemos dalyviams ir didintų jos patrauklumą. 

Pagrindiniai siūlymai, dėl kurių kviečiami diskutuoti socialiniai partneriai: 

1. Daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti 24 mėn. kas 10 metų. 

2. Ilgesnis laikotarpis apsispręsti dėl kaupimo. Paprastai tariant, tai leistų žmogui, ir praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau, net kai nuo jo atlyginimo pradedamos nuskaičiuoti įmokos.  

3. Nenorintiems kaupti –  mažiau siūlymų tai daryti. Šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3-ejus metus iki kol sukaks 40 metų siūloma kaupti II pensijų pakopoje. Įvertinęs finansinę situaciją ir lūkesčius, žmogus turi apsispręsti, ar dalyvauti kaupime. Siūloma, kad apskirtai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus, t. y. jam tik 2 kartus reikės atsisakyti, jei kaupti žmogus nenorės. Svarbu tai, kad pradėti kaupti žmogus galės bet kada.  

4. Daugiau galimybių apsispręsti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką. 

Tuo metu, vertinant galimybes pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos – daugiau, bet išimtinių galimybių, t. y. sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai. 

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už II pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių. Mažus mokesčius pavyko pasiekti numačius automatinį įtraukimą, dėl kurio fondams neliko reklamos ir pardavimo kaštų. Tai leido administravimo mokestį sumažinti per pusę (nuo 1% iki 0,5%). 

II pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.  

SADM primena, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Per metus tai yra apie 324 eurai.  

Svarbu tai, kad skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.