Dronas jau seniai nėra tik entuziastų žaislas. Jį naudoja fotografai, statybų inspektoriai, ūkininkai, žurnalistai ir tiesiog žmonės, kurie nori užfiksuoti gražų vaizdą iš viršaus. Tačiau prieš pakylant į orą, reikia žinoti kelias svarbias taisykles. Leidimų sistema, draudimas, draudžiamos zonos – visa tai gali atrodyti sudėtinga, bet iš tikrųjų logika čia gana aiški, kai supranti pagrindinius principus.

Kada reikalingas leidimas drono skrydžiui?

Atsakymas priklauso nuo trijų dalykų: kur skrendi, kuo skrendi ir kodėl skrendi. Europos Sąjungos dronų reguliavimo sistema, kurią Lietuvoje taiko Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), skirsto skrydžius į kategorijas pagal riziką.

Lengviausia kategorija yra „atvira" (angl. open category). Ji skirta mažiems dronams, sveriantiems iki 25 kg, kai skrendama vizualinio kontakto ribose, ne virš 120 metrų aukščio ir atokiai nuo žmonių susibūrimų. Daugelis hobistų patenka būtent čia. Tačiau net ir šioje kategorijoje yra subkategorijos: C0, C1, C2, C3, C4, ir kiekviena turi savo reikalavimus pilotui bei dronui.

Komerciniai skrydžiai, skrydžiai virš žmonių ar tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat skrydžiai be vizualinio kontakto patenka į „specifinę" kategoriją. Čia jau reikalingas išankstinis leidimas arba veiklos patvirtinimas. Specialiosios užduotys – pavyzdžiui, skrydžiai šalia kritinės infrastruktūros ar karinių objektų – priklauso „sertifikuotai" kategorijai su griežčiausiais reikalavimais.

Reguliuojamas zonas Lietuvoje galima patikrinti per LTSA administruojamą sistemą arba per EASA sukurtą žemėlapį. Taip pat veikia kelios mobiliosios programėlės, kurios realiu laiku rodo, ar pasirinkta vieta yra laisva skrydžiams. Prieš kiekvieną skrydį verta patikrinti ne tik nuolatines zonas, bet ir laikinus apribojimus – jie gali atsirasti dėl renginių, gaisrų ar kitų situacijų.

Kaip gauti leidimą drono skrydžiui?

Pirmasis žingsnis – operatoriaus registracija. Kiekvienas, kuris naudoja droną sveriantį 250 g ar daugiau, privalo užsiregistruoti kaip UAS (bepiločių orlaivių sistemų) operatorius. Tai daroma per LTSA elektroninę sistemą. Registracija nėra sudėtinga: reikia pateikti asmens duomenis, susimokėti nedidelį mokestį ir gauti unikalų registracijos numerį. Šis numeris turi būti pažymėtas ant drono.

Antras žingsnis – piloto kompetencija. Priklausomai nuo skrydžio kategorijos, pilotas turi išlaikyti atitinkamą egzaminą arba baigti mokymus. A1/A3 kategorijos egzaminą galima laikyti internetu per LTSA platformą. Jis nėra sudėtingas, tačiau reikalauja žinoti pagrindines aviacijos taisykles, oro erdvės struktūrą ir saugaus skrydžio principus. A2 kategorija reikalauja papildomų praktinių mokymų.

Jei planuojamas skrydis patenka į „specifinę" kategoriją, reikia pateikti operacijos rizikos vertinimą arba naudotis iš anksto patvirtintais scenarijais (STS). Paraiška teikiama per LTSA, kartu pateikiant skrydžio planą, naudojamo drono techninius duomenis ir piloto kvalifikacijos dokumentus. Terminas leidimui gauti gali skirtis priklausomai nuo skrydžio sudėtingumo.

Svarbu: leidimas skrydžiui šalia oro uosto ar kitoje kontroliuojamoje oro erdvėje gaunamas atskirai, koordinuojant su oro eismo valdymo institucijomis. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis iš anksto, nes procesas gali užtrukti kelias dienas ar ilgiau.

Atsakomybė ir draudimas: ką turi žinoti drono savininkas?

Dronas yra orlaivis. Tai reiškia, kad jo savininkas ir pilotas prisiima visą civilinę atsakomybę už bet kokią žalą, kurią dronas gali padaryti trečiosioms šalims. Jei dronas nukrenta ant automobilio, sužeidžia žmogų ar sugadina turtą, atsakomybė tenka operatoriui.

Komercinei veiklai civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Hobistams situacija kiek kitokia: teisiškai draudimas gali nebūti privalomas, tačiau jo neturėjimas yra rimta rizika. Vienas incidentas be draudimo gali kainuoti labai brangiai.

Drono draudimą Lietuvoje siūlo kelios draudimo bendrovės. Polisai skiriasi pagal drono vertę, naudojimo paskirtį ir draudžiamą atsakomybės sumą. Hobistams dažnai pakanka bazinio civilinės atsakomybės draudimo, kuris padengia žalą trečiosioms šalims. Profesionaliems operatoriams verta apsvarstyti ir paties drono kasko draudimą.

Dažniausi incidentai: dronas nukrenta dėl techninės gedimo, praranda ryšį su valdymo pultu, susiduria su paukščiu arba pilotas praranda orientaciją. Daugelio šių situacijų galima išvengti tinkamai pasiruošus ir laikantis saugumo taisyklių. Tačiau net ir patyrusiam pilotui gali nutikti nenumatytų situacijų, todėl draudimas yra ne tik formalumas, bet ir praktinė apsauga.

Saugumo taisyklės ir praktiniai patarimai skrydžiui

Saugus skrydis prasideda dar prieš paleidžiant droną. Tai nėra klišė – dauguma incidentų įvyksta dėl skuboto pasiruošimo arba ignoruojamų bazinių taisyklių.

Prieš kiekvieną skrydį reikia patikrinti: ar baterija pilnai įkrauta, ar propeleriai tvirtai pritvirtinti ir nepažeisti, ar programinė įranga atnaujinta, ar veikia grįžimo į pradinę vietą funkcija. Taip pat verta patikrinti oro sąlygas: vėjo greitį, matomumą, galimą lietų. Dronai ir drėgmė – bloga kombinacija, nebent dronas yra specialiai apsaugotas nuo vandens.

Dažniausios naujokų klaidos:

  • Skrydis per arti žmonių ar pastatų, neįvertinus rizikos.

  • Ignoruojami žemi baterijos įspėjimai – dronas nukrenta, nes pilotas norėjo dar kelių kadrų.

  • Skrydis be vizualinio kontakto be atitinkamo leidimo ir patirties.

  • Nepatikrinta skrydžio zona – pilotas nesuvokia, kad yra ribojamoje teritorijoje.

  • Skrydis virš privačios nuosavybės be savininko sutikimo.

Rekomenduojami pasiruošimo žingsniai: pasirinkite skrydžio vietą iš anksto ir patikrinkite ją žemėlapyje, nuvykite į vietą prieš skrydį ir įvertinkite aplinką, pasirūpinkite, kad šalia nebūtų pašalinių asmenų, ypač vaikų. Jei skrendate naujoje vietoje pirmą kartą, pradėkite nuo žemo aukščio ir mažo atstumo.

Vienas praktinis patarimas, kurį dažnai ignoruoja pradedantieji: išmokite naudoti drono programinę įrangą ne tik skrydžio metu, bet ir prieš jį. Daugelis dronų turi geofencing funkcijas, kurios automatiškai riboja skrydį draudžiamose zonose. Tačiau šios funkcijos neatleidžia piloto nuo atsakomybės – jos tik papildoma apsauga, ne pagrindinis saugiklis.

Specialios zonos ir išimtys: ką būtina žinoti?

Lietuvoje yra kelios zonų kategorijos, kuriose skrydžiai arba draudžiami, arba reikalauja papildomo leidimo.

Oro uostų apylinkės: aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus galioja griežti apribojimai. Paprastai draudžiama skraidinti droną 5 km spinduliu nuo oro uosto be atskiro leidimo. Tikslios ribos priklauso nuo oro erdvės struktūros toje vietovėje. Leidimą galima gauti koordinuojant su oro uosto valdyba ir oro eismo valdymo tarnyba.

Pasienio zonos: šalia Lietuvos valstybės sienos galioja papildomi apribojimai. Skrydžiai čia reikalauja išankstinio suderinimo su atitinkamomis institucijomis. Tai ypač aktualu rytinėje Lietuvos dalyje.

Kariniai objektai ir kritinė infrastruktūra: elektrinės, vandens tiekimo įrenginiai, karinės bazės – visa tai yra draudžiamos zonos. Skrydžiai virš šių objektų be leidimo gali turėti rimtų teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo piloto ketinimų.

Miestų centrai ir tankiai apgyvendintos vietovės: skrydžiai virš žmonių susibūrimų reikalauja specialaus leidimo ir atitinkamos piloto kvalifikacijos. Tai nereiškia, kad mieste negalima skraidinti drono – galima, tačiau reikia pasirinkti tinkamą vietą, laiką ir turėti reikiamus dokumentus.

Aktuali informacija apie visas ribojamas zonas skelbiama LTSA svetainėje ir EASA oro erdvės žemėlapyje. Taip pat veikia mobiliosios programėlės, kurios integruoja šiuos duomenis ir leidžia greitai patikrinti bet kurią vietą. Prieš skrydį verta naudoti bent du šaltinius, nes laikinieji apribojimai ne visada atnaujinami visose platformose tuo pačiu metu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie dronų skrydžius Lietuvoje

Ar reikia leidimo skraidinti droną mieste?
Tai priklauso nuo drono svorio, skrydžio vietos ir aukščio. Mieste dažnai galioja papildomi apribojimai dėl tankios infrastruktūros ir žmonių. Rekomenduojama kiekvieną kartą patikrinti konkrečią vietą per LTSA sistemą ar oro erdvės žemėlapį prieš skrendant.

Ką daryti, jei dronas patenka į ribojamą zoną?
Pirmiausia – neskubėkite. Jei dronas dar valdomas, nedelsdami grąžinkite jį atgal į saugią zoną. Jei dronas nukrito ribojamoje teritorijoje, kreipkitės į atitinkamas institucijas ir neįeikite į teritoriją be leidimo. Situacijos slėpimas paprastai tik pablogina padėtį.

Kokios baudos gresia už skrydį be leidimo?
Baudos gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Skrydis šalia oro uosto ar virš karinių objektų gali turėti ir baudžiamosios atsakomybės pasekmių. Tikslias baudų sumas nustato galiojantys teisės aktai.

Ar būtinas draudimas skraidinant droną hobio tikslais?
Formaliai hobistams draudimas gali nebūti privalomas, tačiau praktiškai jo turėjimas yra labai rekomenduojamas. Civilinės atsakomybės draudimas apsaugo nuo finansinių pretenzijų, jei dronas padaro žalą kitam asmeniui ar jo turtui.

Kaip patikrinti, ar mano skrydžio vieta saugi ir legali?
Naudokite LTSA oro erdvės žemėlapį arba EASA platformą. Taip pat galite naudoti mobilias programėles, kurios rodo ribojamas zonas realiu laiku. Jei abejojate, kreipkitės tiesiai į LTSA – jie konsultuoja dėl konkrečių skrydžio vietų ir situacijų.