Žemdirbiams – ŽŪM palengvinimai dėl gilėjančios sausros bei nerimas dėl ilgalaikių klimato kaitos padarinių visam žemės ūkio sektoriui

• Netaikys sankcijų ir baudų ES parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams ES
• Planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus

Lietuvoje jau daugiau nei mėnesiui tęsiantis sausrai, svarstoma kaip pagelbėti Lietuvos ūkininkams, dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius. Žemės ūkio ministerija paskelbė artimiausias numatomas priemones žemdirbiams kaip palengvinti sausros pasekmes. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ketvirtadienį kartu su Nacionalinio krizių valdymo centro, hidrometorologų ir draudikų atstovais taip pat aptarė galimybes tobulinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma stichinė sausra ir dabartinių kriterijų atitikimą aštrėjant klimato kaitai ir jos keliamiems padariniams Lietuvos žemdirbiams.

 „Esame susirūpinę dėl užsitęsusios sausros, matome iššūkius, su kuriais susiduria žemdirbiai. Esama situacija mums kelia didelį nerimą dėl sausros pasekmių bei masto, vis labiau pastebimo klimato kaitos poveikio žemės ūkio sektoriui. Šie metai žemdirbiams yra itin sudėtingi, jie prasidėjo pieno krize, vėliau užsitęsusios neįprastai didelės šalnos, remiantis mūsų ministerijos skaičiavimais, sunaikino iki 80 proc. sodų ir uogynų būsimo derliaus, dabar turime užsitęsusią sausrą, kuri, jeigu nesikeis oro sąlygos, gali virsti stichine sausra, padarysiančia daug nuostolių žemdirbiams“, – sako Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šiuo metu 8 rajonų savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, tačiau situacija blogėja daugelyje Lietuvos savivaldybių.

Pasak Žemės ūkio ministro, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai, švelninama kontrolė, taip pat nebus taikomos sankcijos prisiimtų įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams. „Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Mes, kaip valstybė pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus pilna apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose, leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – teigia K. Navickas. 

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai. Nukentėjęs nuo sausros ūkininkas turės informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir pateikti savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per ,,NMA AGRO” mobilią programėlę faktui įrodyti. Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.

„Ieškome būdų kaip dar labiau supaprastinti tvarką kaip pranešti apie sausros padarinius. Aktyviai stebime situaciją ir, jeigu ji negerės ir sausra stiprės, artimiausiu metu svarstysime ir apie kitas galimas pasekmių mažinimo priemones, apie konkrečius mūsų planuojamus veiksmus informuosime atskiru pranešimu“, – sako Žemės ūkio ministras.

Pasak. K. Navicko, akivaizdu, kad dabartinius sausros nustatymo kriterijus reikia tobulinti, nes jie nebeatitinka šiandienos realijų. „Kartu su hidrometeorologais ir draudikais tariamės, kokius papildomus veiksnius turime įsivertinti nustatydami sausros mastą. Keičiantis klimatui, ekstremalių reiškinių daugėja ir toliau daugės. Suprantama, kad turime pagelbėti Lietuvos ūkiams čia ir dabar, tačiau ilgainiui būtina peržiūrėti visus sausros įvertinimo kriterijus, nes dabar galiojantys nebeatliepia realybės. Manome, kad turi būti vertinami ne tik tokie fiziniai parametrai kaip temperatūra ir kritulių kiekis, bet ir atliekamas vizualus vertinimas, nustatant pasėlių žuvimo atvejį, todėl inicijuojame naują sausros kriterijų nustatymo standartą, kad būtų galima lengviau ir greičiau priimti sprendimus dėl sausros padarinių“, – sako K. Navickas.

Pasak žemės ūkio ministro, labai svarbu, kad daugiau Lietuvos ūkių pasinaudotų galimybe apsidrausti nuo sausros padarinių. Draudikų duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 proc. siekianti išmoka žalai kompensuoti, tačiau Lietuvoje nuo stichinės sausros padarinių yra apsidraudę vos 40 ūkių.