Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Vytautas Abukauskas dalyvavo Vilniuje surengtame bioekonomikos forume „Žalieji horizontai: bioinovacijų skatinimas regionuose pasitelkiant jaunimą, startuolius ir formuojant bioekonomikos kontekstą“. Žemės ūkio ministerija yra viena iš renginio institucinių partnerių.
Šiandien Europos žemės ūkio sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais. Tai ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis rinkoms bei žaliavų kainoms, ir biologinės įvairovės bei klimato krizės, dėl jų dažnėjantys ekstremalūs klimato reiškiniai. Šiame kontekste tvarios bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.
Bioekonomika skatina biologinius išteklius tvariai naudoti maistui, energijai, produktams gaminti ir paslaugoms teikti. Bioekonomikos sektorius gausus galimybių diegti naujoves, ypač tokiose srityse, kaip biotechnologijos, atsinaujinančioji energetika ir tvarus žemės ūkis.
Pasak Europos Komisijos nario, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijaus Sinkevičiaus, šiandien bioekonomikos sektoriuje dirba daugiau kaip 9 mln. žmonių. ES ekonomikoje jis sukuria 650 mlrd. eurų pridėtinę vertę. „Europos Komisija tikisi, kad kaimo vietovėse bus galima sukurti 700 tūkst. naujų darbo – tai yra didelis potencialas visoms ES šalims narėms“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Žemės ūkio ministro K. Navicko nuomone, bioekonomika yra labai plati sritis, kuriai reikia nemažai kūrybiškumo. Biometano ekosistemos plėtra, pievų ir šlapynių biomasės panaudojimas aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimui, augalinių baltymų rinkos vystymas, žemės ūkio biotechnologijų inovacijos – visa tai yra jau šiandien plėtojamos sritys. Bioekonomikos galimybių verslui, ūkininkams, regionams ateityje tik daugės.
„Bioekonomikos kontekste labai svarbu pabrėžti – negalime būti tik žaliavų šalimi. Turime kurti pridėtinę vertę iš to, ką užauginam ir užauginsim, nes sudėtinga konkuruoti žaliavomis su šalimis, kuriose yra geresnės klimato sąlygos, geresnis dirvožemis ir kt. Bioekonomika ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas yra ta sritis, į kurią mes turime koncentruotis“, – akcentavo ministras.
Tvaresnių, klimatui ir aplinkai draugiškų, žiediškumo ir bioekonomikos principais paremtų praktikų nauda akivaizdi. Jos ne tik padėtų sumažinti žemės ūkyje išmetamų emisijų kiekį ir didintų absorbavimą, bet ir sumažintų ūkininkų sąnaudas, priklausomybę nuo nestabilių tiekimo grandinių, suteiktų papildomų pajamų, užtikrintų efektyvesnį gamtinių išteklių naudojimą.
Ministras pabrėžė ir svarbų jaunimo lyderių vaidmenį bioekonomikos procesuose – jų idėjos ir energija yra nepamainomi siekiant permainų, plėtojant tvarią ateities bioekonomiką. „Sveikintina, jog šiandienos renginyje tam skiriama išskirtinai daug dėmesio“, – sakė K. Navickas.
Forumo dalyviai diskusijose aptarė investicijas į jaunimą ir startuolius, moterų vaidmenį bioekonomikoje, krizių valdymą, tvarios veiklos modelius, tarptautinio bendradarbiavimo, paramos moksliniams tyrimams bioinovacijų srityje temas.
