Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį ir paskatinti darbdavius įdarbinti lietuvius, kitąmet įsigalios 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių kasmet sieksianti kvota. Taip pat papildomai jau sugriežtinti ir reikalavimai tiek į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykstančiam darbuotojui, tiek jį įdarbinančiai įmonei. Jie įsigaliojo liepą.
Laikinai einančio socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Vytauto Šilinsko teigimu, įsigaliojusi sugriežtinta tvarka leis pažaboti pigios darbo jėgos įdarbinimo mūsų šalyje tempą, skatins darbdavius visų pirma atsigręžti į mūsų piliečius.
„Siekdami apsaugoti dirbančiuosius nuo pakeičiamosios migracijos, einame nuosekliu keliu. Kvotos užtikrins, kad mūsų darbuotojai nebūtų išstumti iš darbo rinkos, o nauji, žymiai griežtesni reikalavimai pigios darbo jėgos įdarbinimui garantuos, kad verslas visų pirma darbo vietą siūlytų lietuviams. Duomenys rodo, kad turime potencialo, darbo rankų, ypač regionuose, tad, jei galime atsivežti darbuotojų iš Centrinės Azijos ar kitų regionų, galime atrasti ir galimybių, kaip įdarbinti mūsų žmones“, – sako V. Šilinskas.
Nuo šiol norintieji atvykti iš trečiųjų šalių į Lietuvą dirbti turės turėti ir reikalingos patirties, ir atitinkamą kvalifikaciją, tai pagrįsti. Taip pat daug daugiau atsakomybės, nauji kriterijai bei standartai numatyti ir verslui.
Numatyta, kad užsieniečius iš trečiųjų šalių įdarbinantis verslas galės pasirinkti arba įsipareigoti mokėti ne mažesnį nei kalendorinių metų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, arba užtikrinti, jog įdarbinamas žmogus turi atitinkamą darbui reikalingą kvalifikaciją ir ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su tuo darbu, kurį dirbs Lietuvoje. Iki liepos 1-osios įdarbinant žmones užteko pateikti tik informaciją arba apie užsieniečio kvalifikaciją, arba apie jo turimą patirtį.
Taip pat numatyta, kad su įdarbinamu užsieniečiu nuo šiol bus ne tik privaloma sudaryti mažiausiai 6 mėnesių darbo sutartį, bet ir nustatyti jam visą darbo laiko normą. Kartu ribojamas ir darbdavių, pas kuriuos ketina dirbi užsienietis, skaičius. Tai yra, jei ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šios sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau nei 4 darbdaviai. Iki šiol toks ribojimas nebuvo taikomas.
Svarbu ir tai, kad dirbti į Lietuvą iš trečiųjų šalių atvykę užsieniečiai galės prašyti pakeisti darbdavį tik praėjus 6 mėnesiams nuo turimo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos. Dėl to, kaip ir anksčiau, jie turi kreiptis į Migracijos departamentą. Taip siekiama sumažinti piktnaudžiavimo migracijos procedūromis atvejų, kuomet įdarbinti užsieniečiai beveik iškart teikdavo prašymus leisti pakeisti darbdavį ir pan.
Be to, norintiems įdarbinti užsieniečius darbdaviams nuo šiol taip pat taikomi papildomi reikalavimai bei kriterijai. Pavyzdžiui, veiklą, kuriai kviečiamas užsienietis, įmonė privalo vykdyti ne trumpiau nei pastarąjį pusmetį, taip pat turėti reikalingas licencijas, jei veiklai jos būtinos, kartu ir atitikti sąžiningumo standartus – darbdavys per pastaruosius metus neturi būti baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir kt.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.