G. Jakštas po susitikimo su A. Navicku: ką galėjome, viską davėme

Nuotr. Evgenija Levin Pirmadienį, spalio 9 dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku aptarti praėjusią savaitę pateiktų ministerijos pasiūlymų dėl kolektyvinės Lietuvos švietimo ir mokslo šakos atnaujinimo. Ministerijos pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Riešės gimnazijoje spalio 5 dieną vykusio derybų posėdžio rezultatus.

Susitikimo metu prie bendro sutarimo neprieita, profesinei sąjungai reikalaujant didesnio atlyginimų kėlimo negu numatyta 2024 m.

„Ką galėjome, viską davėme. Negalime peržengti valstybės galimybių ribos. Kitąmet švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti skiriama 343  mln. Eur, švietimo ir mokslo darbuotojų užmokesčio fondas sieks beveik 2 mlrd. Eur. Suprantu, kad mokytojų darbo sąlygos nelengvos, pagal išgales stengiamės jas gerinti kaip galima greičiau. Kitąmet atlyginimas mokytojams augs 21 proc., numatyta mažinti klases, peržiūrėti ir tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką“, – po susitikimo sakė ministras G. Jakštas.

Spalio 6 dieną švietimo, mokslo ir sporto ministras pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.

Esminis sutarties pakeitimas susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.  Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.

Kitų metų pirmoje pusėje bus parengtas planas dėl ilgalaikio mokytojų darbo užmokesčio didinimo.

Bus peržiūrėta etatų skaičiavimo metodika, didžiausią dėmesį kreipiant į pradinio ugdymo mokytojų darbo krūvį, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų per metus, tačiau jiems mokykloje vis tiek nesuformuojamas visas etatas, nors ir turėtų. Kartu bus parengti ir siūlymai dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar kitų susijusių teisės aktų tobulinimo.

Nuo ateinančių mokslo metų bus griežtinamas reguliavimas, kad savivaldybės iš ministerijos nebegautų valstybės dotacijų per didelėms klasėms. Bus parengtas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį tais atvejais, kai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, būtų įtvirtinta galimybė mažinti savivaldybei skirtas mokymo lėšas.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju –  savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, kur tai įmanoma dėl pakankamo mokyklų ir klasių jose skaičiaus.

Bus skiriamos lėšos ir  mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, darbo užmokesčiui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 18,7 procento. 2024 m. pabaigoje mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kaip kad numatyta politinių partijų susitarime dėl švietimo.