Akvakultūros tvenkinių ūkiams numatyta skirti 8,5 mln. eurų. Didžiausia galima paramos suma vienam prašymui įgyvendinti gamtotvarkos priemones akvakultūros ūkyje nenustatoma.
Kompensacijos skirtos padengti papildomas išlaidas dėl gamtotvarkos plano įgyvendinimo arba papildomas išlaidas ir negautas pajamas dėl paukščių daromos žalos (gamtotvarkos plano įgyvendinimo teritorijoje). Planuojama, kad projekto, kuriam skiriama kompensacinė išmoka, veikla galėtų būti vykdoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Tai ir kitas kompensacijų skyrimo ir jų administravimo sąlygas nustatantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos antrojo prioriteto „Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje“ priemonės „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ kompensacijų skyrimo sąlygų aprašo projektas yra čia.
ES strateginiuose dokumentuose akvakultūra yra išskiriama kaip viena prioritetinių ateities ekonominio vystymosi krypčių Baltijos jūros regione. Tikimasi, kad 2030 m. visa akvakultūroje užauginta produkcija sudarys daugiau kaip 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos.
Tvariai vykdoma akvakultūra gali padėti išspręsti ne vieną opią problemą: padeda išsaugoti žuvų išteklius, aprūpina gyventojus įvairiu vertingu maistu, šių maisto produktų ir pašarų gamyba turi mažesnį poveikį klimatui ir aplinkai. Tokių ūkių teikiami produktai yra švieži ir pagaminti vietoje, sektoriuje sukuriama labai reikalingų darbo vietų kaimo bendruomenėms, o tam tikrų rūšių akvakultūra padeda išsaugoti ekosistemas, biologinę įvairovę.
Akvakultūros tvenkiniai Lietuvos akvakultūros sektoriuje užima svarbiausią vietą – juose 2017–2021 m. užauginta apie 83 proc. visos akvakultūros sektoriaus produkcijos. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2022 m. pradžioje tvenkinių akvakultūrą plėtojo 31 ūkio subjektas.
