Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje, kurioje patvirtintas bendras Tarybos požiūris dėl dviejų esminių Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūrinių pasiūlymų. Jie apima prieglobsčio procedūras ir migracijos valdymą Europos Sąjungoje. Dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto dar laukia derybos su Europos Parlamentu.
Naujoje ES migracijos politikoje numatomas privalomas ES valstybių narių dalyvavimas ES solidarumo mechanizme. Tai reiškia, jog pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro Tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Viceministras A. Abramavičius Taryboje teigė, jog nepaisant pastangų solidarumo mechanizmui suteikti lankstumo, ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos pateiktame kompromisiniame tekste išliko nuostatų, dėl kurių Lietuva negali pritarti Tarybos bendrajam požiūriui.
„Tikėtina, kad nuspėjamumu mechanizmas nepasižymės, nes reglamentas nustatys tik minimalią solidarumo ribą ir solidarumo apimtis kasmet keisis pagal Europos Komisijos rekomendaciją. Be to, ES valstybių narių su išorės siena pastangos sienų apsaugos srityje nebus vertinamos sprendžiant dėl solidarumo įnašų dydžio. Tačiau derybų procese pavyko užsitikrinti galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl solidarumo įnašo sumažinimo, kai valstybė narė patiria migracijos spaudimą arba sudėtingą migracijos situaciją. Mūsų vertinimu, tai neabejotinai turi apimti ir migrantų instrumentalizavimo atvejį. Kaip realiai veiks solidarumo mechanizmas pamatysime tik praktikoje“, – teigia A. Abramavičius.
Europos Komisija ministrams pristatė ataskaitą apie padėtį Šengeno erdvėje, o pirmininkaujanti Švedija diskusinį dokumentą – juose išdėstytos pagrindinės naujojo Šengeno ciklo sritys ir prioritetai. Per ateinantį ciklą Šengeno taryba turėtų skirti ypatingą dėmesį Šengeno erdvės valdymui, migrantų grąžinimo į kilmės šalis veiksmingumo didinimui, ES išorės sienų valdymo stiprinimui ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo skatinimui, siekiant kovoti su tarpvalstybiniu, sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba narkotikais.
Iš dalies pakeisto Šengeno sienų kodekso priėmimas numatomas ateinantį pusmetį. Lietuvai svarbiausiu prioritetu išlieka išorės sienų valdymo stiprinimas ir priemonių kovai su migracijos instrumentalizavimu nustatymas. Viceministras A. Abramavičius pabrėžė ES finansavimo išorės sienų apsaugai svarbą, taip pat gražinimo politikos efektyvumo didinimo poreikį bei ragino neatidėlioti sprendimų dėl Šengeno plėtros, t. y. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo į Šengeno erdvę.
