2024 m. gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį. Tai – pats svarbiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas, nulėmęs sparčią valstybės pažangą.
Tapus stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos nare, Lietuvai buvo suteikta galimybė pasinaudoti vienu iš narystės privalumų – pradėti naudotis ES fondų lėšomis. Viena iš didesnių investavimo krypčių skiriant ES struktūrinių fondų lėšas buvo skirta šalies švietimo ir mokslo plėtrai.
ES investicijos į švietimą ir mokslą
Per 20-metį į Lietuvos švietimą ir mokslą Europos Komisija nusprendė investuoti per 3 mlrd. eurų (iš jų 821 mln. eurų suplanuota skirti 2021–2027 ES investicijų periode).
Per tris 2004–2006, 2007–2013 ir 2014–2020 m. ES finansavimo periodus lėšos investuotos į švietimo ir mokslo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Per šį laikotarpį įsteigti 77 švietimo židiniai – daugiafunkciniai centrai, 10 STEAM centrų, renovuotos 7-ių tipinio projektavimo mokyklų edukacinės erdvės, steigiant papildomas vietas atnaujinti vaikų darželiai, modernizuotos profesinio mokymo įstaigos – įsteigti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, renovuota dalis vaikų vasaros stovyklų, įkurti 5 mokslo slėniai – mokslo centrai, įsteigtos ar atnaujintos laboratorijos, įsigyta įrangos ir mokymo priemonių.
Buvo įgyvendinta ir daug projektų, turinčių didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, ES investicijų dėka buvo skirtas finansavimas studijų praktikoms ir podoktorantūrinėms stažuotėms organizuoti, 100 tyrėjų pritraukti iš užsienio, įvairiems projektų vykdytojų ir naudos gavėjų mokymams, stažuotėms. Be kita ko, buvo skirtos 1303 pedagoginės ir per 6500 socialinių stipendijų, finansuotos 360 švietimo lyderių ir 1109 pedagogo profesijos ar papildomos studijos, finansuotos trečiojo amžiaus universitetų veiklos, išbandyti suaugusiųjų vaučeriai, sukurtos ir atnaujintos bendrojo ugdymo, modulinės (profesinio mokymo) bei studijų programos, atlikta nemažai tyrimų ir galimybių studijų, suskaitmeninta ir / arba atspausdinta daug metodinės medžiagos, sukurta įvairios vaizdinės medžiagos, įkurti institucijų bendradarbiavimo tinklai, teiktos įvairios pagalbos priemonės, įgyvendintos prevencinės programos ir t. t.
Tarptautinių investicijų koordinavimo departamentui – 20 metų
Administruoti švietimui ir mokslui skirtas lėšas ėmėsi tuometė Švietimo ir mokslo ministerija. 2003 m. kovo 10 d. ministerijoje buvo įkurtas Europos Sąjungos paramos koordinavimo skyrius.
Didėjant darbo apimčiai 2007 m. rugsėjo 3 d. jis perorganizuotas Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentą. 2022 m. jis tapo Tarptautinių investicijų koordinavimo departamentu (TIKD).
Birželio 22 d. TIKD 20-mečiui paminėti ir dviejų dešimtmečių darbo pasiekimams apžvelgti organizuotas renginys „ES investicijos į Lietuvos švietimą ir mokslą – 20 metų“.
Renginyje socialiniams partneriams ir bendruomenėms pristatyti per 20 metų ES fondų lėšomis sėkmingai įgyvendintų ir tebeįgyvendinamų projektų rezultatai, dalytasi patirtimi. Neatsitiktinai pasirinkta renginio vieta – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, iškilęs ES finansavimo dėka.
Susirinkusiuosius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius. Įžanginį žodį taręs TIKD direktorius Raimondas Paškevičius pabrėžė, kad departamente dirbę 80 darbuotojų per 20 metų inicijavo ir koordinavo 4881 projektą. Jis kvietė kolegas džiaugtis nuveiktais darbais ir mokytis iš klaidų.
ES investicijų indėlį į bendrąjį ir ikimokyklinį ugdymą, neformalųjį švietimą, profesinį ir aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus apžvelgė Nacionalinės švietimo agentūros, Kauno kolegijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Švietimo mainų paramos fondo, Alytaus profesinio rengimo centro, Vilniaus r. Pagirių lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ atstovai[VV|Š1] . Surengta apvaliojo stalo diskusija.
Keletas svarbiausių faktų ir skaičių apie ES investicijas į švietimą ir mokslą
ES investicijų laikotarpiai:
- Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas;
- Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti;
- 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa;
- 2021–2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programa.
Bendrojo ugdymo pasiekimai:
- renovuotos ir modernizuotos 7 mokyklų edukacinės erdvės ir 66 vaikų darželiai;
- įsigyti 289 geltonieji autobusiukai;
- 669 mokyklos aprūpintos gamtos ir technologijų priemonėmis;
- 235793 mokiniams skirtas NVŠ krepšelis ir Kultūros paso veiklos visoms Lietuvos mokykloms;
- įgyvendinti 178 eksprerimentiniai mokyklų pažangos projektai ir 28 projektai-iniciatyvos;
- išbandytas „Kokybės krepšelis“ – 2021-2027 m ES investicijų periode suplanuotos 7 kartus didesnės ES investicijos Lietuvos TŪM programai.
Profesinio mokymo pasiekimai:
- įkurti ir įrengti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai;
- bendradarbiaujant su darbdaviais, parengta 14 profesinių standartų;
- įvertinta kvalifikacija per 20-čiai tūkst. asmenų;
- parengtos 144 modulinės programos, apmokyta 26 tūkst. mokinių;
- pameistrystė – jau trečiasis finansavimo periodas (nuo 868 tūkst. pilotui iki 19 mln.);
- skatinamos mokymosi visą gyvenimą veiklos, sukurta 120 neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų;
- sukurtos 25 neformaliojo profesinio mokymo programos.
Aukštojo mokslo pasiekimai:
- atnaujinta studijų infrastruktūra, optimizuoti universitetų pastatai;
- ES fondai studijų prieinamumui – 6514 socialinių stipendijų;
- studijų praktikas įmonėse atliko 3433 studentai;
- studijų tarptautiškumui skirta 36 mln. Eur (2007–2020 m.);
- įvykdyti universitetų susijungimai, tam pasitelktos ES lėšos suvaidino svarbų vaidmenį.
Mokslo, technologijų ir plėtros pasiekimai:
- įsteigti 5 slėniai: Jūrinis, Santaka, Nemunas, Santara ir Saulėtekis (14 projektų);
- pritraukta 100 tyrėjų iš užsienio, užsienyje stažavosi 1063 tyrėjai;
- 2379 tyrėjai kvalifikaciją kėlė pagal neformaliojo švietimo programas;
- įgyvendinti unikalūs projektai: MKIC, NFTMC, GMC, Mokslinių tyrimų laivas, Muzikos studijų ir Inovacijų centras LMTA, Mokslo sala Kaune;
- plataus spektro MTEPI vykdymas sumanios specializacijos srityse;
- mokslo-verslo tarptautiškumo skatinimas, inicijuotas EMBL projektas, įsijungimas į tarptautines organizacijas.
