Šių metų lapkričio pradžioje startavusio Vidaus reikalų ministerijos (VRM) civilinės saugos edukacinio projekto metu aplankyta 31 Lietuvos mokykla. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (PAGD) civilinės saugos specialistai susitiko su daugiau nei 2500 šalies moksleivių – tiesiogiai perdavė žinias, kaip elgtis įvykus ekstremaliai situacijai, išgirdus perspėjimo sireną ir kaip pasiruošti galimoms nelaimėms bei grėsmėms.
Mokymai moksleiviams buvo rengiami tose ugdymo įstaigose, kurios patektų į Astravo atominės elektrinės radiacijos zoną incidento joje atveju, tačiau jų metu suteikta informacija ir kaip reiktų elgtis karinės grėsmės atveju ar ištikus kitoms galimoms gamtinio ar techninio pobūdžio nelaimėms.
PAGD lektoriai demonstravo išvykimo krepšį – jaunuoliai turėjo galimybę susipažinti su svarbiausiais daiktais, kurių gali prireikti evakuacijos atveju. Edukacijos pabaigoje buvo galima dalyvauti simuliacijoje, kurios metu užsidėjus virtualios realybės akinius patekama į virtualią namų erdvę, ieškoma evakuacijai reikalingų daiktų.
Sužinojo naudingos informacijos, kaip apsaugoti save ir artimuosius nelaimės atveju
Galimybę pasikartoti žinias apie civilinę saugą ir sužinoti daug vertingos informacijos, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, turėjo ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos 90 antrų (10-tų) klasių moksleiviai. Drauge su mokytojais bei gimnazijos administracija jie klausė paskaitos, kuri buvo įdomiai pateikta naudojant vaizdinę medžiagą, taip pat dalyvavo civilinės saugos klausimų viktorinoje. Moksleiviai sužinojo, ko ir kiek reikia pasiimti su savimi evakuojantis, kad būtų galima išgyventi tris paras.
„Nustebino, kad lektoriai pateikė nemažai informacijos, susijusios su mūsų miestu – įvardijo kolektyvinės apsaugos statinius, priedangos vietas. Didžiausio susidomėjimo sulaukė 30 kg sveriantis išvykimo krepšys. Dažnas norėjo jį užsidėti, o atidarius viską pamatyti ir paliesti. Sužinojome, kad jame turi būti batai (tik ne nauji!), grynųjų pinigų, artimųjų nuotraukos, dokumentai. Lektorius detaliai aptarė visus daiktus, kurie turėtų būti krepšyje, davė vertingų patarimų, kaip jį suruošti. Po paskaitos žinias pasikartojo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai – užsidėję virtualios realybės akinius atsidūrė pavojuje ir sprendė, ką turi daryti, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį. Simuliacijos patirtis tikrai buvo neeilinė. Esame labai dėkingi už šiltą ir gražų bendravimą, įvertinimo žodžius mūsų moksleiviams“, – įspūdžiais iš edukacijos dalijosi Anykščių Jono Biliūno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rimutė Stanislavovienė, drauge su moksleiviais dalyvavusi edukacijoje.
Gimnazijos atstovė viliasi panašių renginių sulaukti ir ateityje, nes jie – išties paveikūs ir naudingi.
Pasirūpinti galimybe išgyventi 72 val. – kiekvieno atsakomybė
PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius tikina, kad projektas išties pateisino lūkesčius: „Po edukacijos visi nuoširdžiai dėkojo, rodė susidomėjimą. Visi labai noriai laukė ir įsileido į mokyklas, mums išvykstant pabrėždavo, kad apsilankymas buvo vertingas. Na, o moksleiviams, aišku, įdomiausia buvo interaktyvioji dalis, t. y. išvykimo krepšio pristatymas bei simuliacija užsidėjus virtualios realybės (VR) akinius – veiklos, kurių metu patys galėdavo prieiti, pačiupinėti, paliesti, pajausti ar pasinerti į virtualią realybę. Tai juos žavėjo labiausiai.“
Paklaustas, ar panašių mokymų reikėtų ateityje, PAGD atstovas neabejojo, kad žinių moksleiviams šioje srityje tikrai reikia, ir kad svarbu jas perteikti nenutrūkstamai.
„Moksleiviams skirtos mokymų programos, kuriose kalbama apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, yra atnaujintos, jos yra svarbios. Pakankamai neseniai startavo gyvenimo įgūdžių programa, kurios didžiąją dalį sudaro pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temos. Matyt turi praeiti šiek tiek laiko, kol susigulės viskas, kol mokytojai pradės aktyviai integruoti tai į ugdymo procesą. Na, o tokie civilinės saugos profesionalų vizitai mokyklose be jokios abejonės sukuria motyvaciją gilintis į temą. Moksleiviai labiau linkę įsiklausyti į patirties šioje srityje turinčių specialistų pateikiamą turinį, kitokį nusiteikimą kuria ir mūsų dėvimos uniformos“, – įsitikinęs civilinės saugos specialistas.
Anot jo, civilinės saugos specialistai yra reikalingi, nes ir įmonės, ir organizacijos domisi šia tema, jiems ji aktuali. Apklausos rodo, kad visuomenei nepakanka šios srities žinių. Deja, specialistai visiems tiesiogiai jų perteikti negali, todėl, anot D. Gurevičiaus, kiekvienas turime atsakingai pasirūpinti galimybe išgyventi 72 val. ir tam būtina ruoštis iš anksto. Jo manymu, šio projekto tęstinumas neabejotinai būtų reikalingas.
Visuomenei trūksta informacijos, o moksleivių auditorija – išskirtinai svarbi
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, visuomenėje dar trūksta supratimo, kaip elgtis nelaimių metu. Ministerijos pernai vykdytų apklausų duomenimis, tik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turėjo susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais buvo aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų – maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių – 72 valandoms yra pasiruošę pusė šalies gyventojų.
„Šis edukacinis projektas Lietuvos mokyklose yra ministerijos inicijuotos plataus masto civilinės saugos informacinė kampanijos „Esame komandą turime planą“ dalis. Kampanija reikšmingai keičia situaciją, nes savisaugos žinios buvo perduotos skirtingoms visuomenės tikslinėms grupėms, pasiekėme daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų. Siekiant tinkamo gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jaunimo auditorija mums išskirtinai svarbi, nes dirbdami su ja pasiekiame ne tik patį moksleivį, bet ir visą jo šeimą”, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
