Nemažai tėvų į šį klausimą atsakytų, kad vaikai nieko naudingo ir svarbaus fizinio ugdymo pamokoje neveikia, tad tai nėra svarbus, mokinių ateičiai reikšmingas dalykas. Visgi nuomonę vertėtų keisti – ir tėvams, ir vaikams, o kartais – ir pedagogams. Ši pamoka yra tiesiogiai susijusi su mokinio sveikata, o jei plačiau – augančio, jauno žmogaus gerove.
Fizinis ugdymas – tai ne tik „mesk, bėk, tūpk“
Eimantas Grybauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos fizinio ugdymo mokytojas, dirbantis su 5–8 klasių mokiniais, pasakoja, kad penktokai neigiamo požiūrio į fizinio ugdymo pamokas neturi. Visgi nemažai pradinukų įsitikinę, kad ši pamoka – tai „Kvadratas“ ir nieko daugiau.
„Kaip ir visiems kitiems mokykloje dėstomiems dalykams, taip ir fiziniam ugdymui, mokinio meilė arba nemeilė priklauso nuo mokytojo. Ar vaikai noriai dalyvaus mano pamokose, priklauso nuo manęs. Fizinis ugdymas tai ne tik „mesk, bėk, tūpk“. Tai ir komandos ugdymas, atsakomybių pasiskirstymas, kūrybiškumas, patirčių pritaikymas. Jei mokytojas įdeda pastangų, vaikai pamokos laukia, dalyvauja, nes žino, kad kaskart bus kažko naujo ir net smagaus, o ne monotoniškai kartojamas vienas ir tas pats veiksmas“, – kalba mokytojas.
Alytaus Panemunės progimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Dovilė Narkunienė, viena iš 2023 m. Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimų laureačių, kaip ir vilnietis kolega, įsitikinusi, kad mokinių noras dalyvauti pamokoje – bet kokioje, nebūtinai fizinio ugdymo, – priklauso nuo mokytojo. Jei pamokos bus įvairios, vaikai norės jose dalyvauti, tėvų nebeprašys pateisinančių raštelių, o tėvams nekils klausimų, kam tada tokios pamokos reikalingos.
Kas „užkabina“ mokinius
E. Grybauskas pasakoja, kad mokinius į pamoką lengviau įtraukti tariantis su jais, leidžiant jiems rinktis iš kelių mokytojo ar jų pačių siūlomų veiklų. Tada mokiniai nebesvarsto dalyvauti ar ne veikloje, bet renkasi, kokioje veikloje dalyvauti, pvz., kokius pratimus tąkart atlikti pramankštoje, estafetę ar sportinį žaidimą žaisti ir pan.
„Yra daug judrių, aktyvių žaidimų, kuriems reikia ne tik greičio ar fizinės jėgos, bet komandinių veiksmų, strategijos. Tai mokinius užveda – ir jaunesnius, ir vyresnius. Jie nori būti grupės dalimi, serga už savo komandas, atsiranda lyderiai, pasimato visų savybės, galimybės, būdas, o mokytojui svarbu suteikti progų veiklose pasireikšti, patirti sėkmę visiems“, – sako E. Grybauskas.
Anot jo, darbe tikrai gelbėja vaikų ir paauglių psichologijos, elgsenos žinios.
E. Grybauskas aiškina, kad nereikėtų tikėtis iš mokinių, jog jiems bus įdomu visą pamoką mokytis mušinėti kamuolį, nes taip numatyta programoje. Galima, realu tikėtis, kad vaikai tai motyvuotai darys po keletą minučių kelias pamokas iš eilės. Todėl būtina veiklas ir užduotis keisti.
„Man patinka improvizuoti ir derinti netradicines fizinio aktyvumo formas bei priemones su tuo, kas nurodyta ugdymo programose. Tarkime, susipažįstame su tinkliniu, išsiaiškiname taisykles, bet žaidžiame jį ne su įprastu kamuoliu, o su didžiuoju arba gimnastikos kamuoliu, balionu. Mokinių įsitraukimas į veiklą – garantuotas“, – savo patirtimis dalijasi D. Narkunienė.
Per fizinio pamokas atlieka ir mokslinius tyrimus
Mokytoja D. Narkūnienė sako, kad tik nurodinėjant vaikams, ką jie privalo daryti, jų įsitraukimo į pamoką nevertėtų tikėtis. Ji taip pat tariasi su mokiniais, klausia, kas norėtų, pvz., šiandien vesti mankštą, kas praves apšilimą kitą pamoką. Mokytoja šypsosi, kad vaikai neretai ir pasivaržo, kas „kiečiau“ sugalvos, rašosi į eilę vesti pamoką ar dalį jos, patys ieško įdomesnių pratimų.
Mokytoja vaikus motyvuoja rašydama kaupiamuosius balus, juos skiria ir už po pamokų atliekamas fizinio aktyvumo veiklas, pvz., per savaitgalį surinktą tam tikrą žingsnių ar dviračiu numintų kilometrų skaičių. Motyvuoja mokinius ir galimybės dalyvauti varžybose – tarp klasių, miesto, regiono, šalies mokyklų.
Mokytoja pasakoja, kad siekdama įvairovės su mokiniais dalyvauja daugybėje projektų, net mokslinių tyrimų. Vienas pastarųjų buvo skirtas išsiaiškinti, kaip keičiasi mergaičių fizinis aktyvumas brendimo laikotarpiu. Tai, pasak mokytojos, suteikė progą mergaitėms stebėti save, pasikalbėti apie daugelį paauglių kūno pokyčių, higienos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo įtaką.
Nėra vaiko, kurio neįmanoma sudominti
Vienetai mokinių, anot E. Grybausko, visai nenori dalyvauti fizinio ugdymo pamokose. Mokytojas pasakoja, kad tokiais atvejais jis bando išklausti priežasčių, o ne iškart rašyti neigiamą įvertinimą mokiniui.
„Nėra vaiko, kurio nesudomintų joks aktyvus žaidimas. Kartais matau, tas mokinys, kuris sėdi ant suoliuko, norėtų prisijungti, bet vis „pamiršta“ aprangą. Neturėčiau leisti, bet leidžiu kartais dalyvauti ir neturinčiam tinkamos aprangos, ir žiūrėk, po kelių kartų, tas vaikas jau ir aprangą, ir motyvacijos turi. Mokiniams reikia paragauti sėkmės“, – kalba E. Grybauskas.
D. Narkunienės nuomone, visi esame skirtingi ir tikrai ne visiems patinka fizinės veiklos, ne visi gali sportuoti. Visgi ji mėgina kalbėtis su vaikais, išklausti nenoro sportuoti priežastis ir stengiasi rasti būdus, kaip jis galėtų dalyvauti pamokoje. Neretai pasitaiko ir tokių paprastų nenoro dalyvauti pamokoje priežasčių, kad vaikui nejauku persirengti vienoje patalpoje su klasiokais.
„Manau, tereikia išklausyti ir atsižvelgti, gal leisti persirengti klasėje ar kokioje nors pagalbinėje mokyklos patalpoje. Kaltindami tą vaiką išsidirbinėjimu, spausdami elgtis „kaip visi“, „kaip reikia“, mes ne sprendžiam problemą, o ją giliname, vaiko nenoras tik didėja. Suaugusieji juk turėtų padėti rasti išeitį“, – sako D. Narkunienė. Anot jos, vaikų įsitraukimui į pamoką labai svarbus atviras ir ryšį su mokiniais palaikyti norintis, gebantis mokytojas.
Mokytojo asmeninio archyvo nuotr.
