Lapkričio 24 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 29-ojoje Baltijos Taryboje teigė, kad Ukrainos pergalė – egzistencinis klausimas ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Vakarams, o parama kovojančiai Ukrainai turi būtu svarbiausias prioritetas artimiausiu laikotarpiu.
„2024 metais ir toliau privalėsime daug laiko ir pastangų skirti krizių suvaldymui, jų pasekmių ir padarinių prevencijai. Bet galimi ir blogesni scenarijai, kurie gali tiesiogiai paveikti Baltijos valstybių saugumą. Šiandien jie nebeatrodo nerealūs. Šią akimirką taisyklėmis grįsta tvarka yra ginama Ukrainoje. Todėl Ukrainos pergalė – egzistencinis klausimas ne tik Baltijos valstybėms, bet ir Vakarams, o mūsų parama kovojančiai Ukrainai yra svarbiausias prioritetas artimiausiu laikotarpiu“, – Taline teigė Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
Ministras teigė, kad karo nuovargio ženklai vis ryškesni Vakarų laikysenoje.
„Visgi karo nuovargis – taikoje gyvenančių visuomenių fenomenas. Jei karo nuovargis užvaldytų Ukrainą, ji liautųsi egzistavusi. Turime kovoti su tuo – Vakarai turi pakankamai struktūrinės galios, kad suteiktų Ukrainai reikiamą paramą pergalei pasiekti. Nemažiau aktualus klausimas tai, kokioje Europoje gyvensime po karo. Vakarų sostinėse diskusijos apie ateities saugumo architektūrą jau vyksta, tegul šią akimirką ne rampų šviesoje, svarbu, kad Baltijos šalių balsas būtų aiškiai girdimas, nes išaušus dienai X mes pirmieji susidursime su Rusija“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, JAV ir NATO pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra esminis Baltijos regiono saugumo ir gynybos elementas.
„Turime siekti nuolatinio JAV karinio dislokavimo Baltijos regione. Tačiau aljansai turi būti naudingi abiem pusėms. Todėl privalome būti ten, kur krypsta JAV žvilgsnis. Turime stiprinti bendradarbiavimą su bendramintėmis partnerėmis iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono. Tik bendromis pastangomis galime išsaugoti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, demokratines normas nuo autoritarinių šalių bandymų jas perkeisti. Patvirtinome Lietuvos Indijos ir Ramiojo vandenynų strategiją. Žengėme svarbų žingsnį stiprinant visapusišką Lietuvos bendradarbiavimą su šiuo regionu“, – teigė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Taryboje taip pat pažymėjo, kad privaloma tęsti spaudimą Rusijai sankcijomis ir išlikti aktyviems ES sankcijų politikos kūrėjais. Anot jo, Baltijos šalys dėl savo geografinės padėties yra pavyzdžiu apsaugant ES išorines sienas, todėl privaloma užtikrinti vieningą regioninį sankcijų įgyvendinimą ir kartu imtis konkrečių sustiprintų kontrolės priemonių kovoje prieš sankcijų apėjimą.
Baltijos Taryba yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio bendradarbiavimo, Baltijos asamblėjos, ir vyriausybinio bendradarbiavimo, Baltijos Ministrų Tarybos, posėdis, kuriame ministras G. Landsbergis skaitė pranešimą bei dalyvavo sesijoje. Baltijos Taryba priėmė bendrą pareiškimą.
Baltijos Taryboje vyriausybėms atstovauja Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. 2023 m. Baltijos Ministrų tarybai pirmininkauja Estija, o 2024 m. pirmininkaus Lietuva.
