Kartu veikti naudingiau – kooperatyvams atsiveria didesnės galimybės

Susikooperavus gauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, smulkių – vidutinių ūkių ir labai smulkių  ūkių plėtrą lengviau, nes kooperacija yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų.

Šiuo metu žemės ūkio kooperatyvais yra pripažinti 56 kooperatyvai. Labiausiai bendradarbiavimu suinteresuoti augalininkystės ūkius turintys žemdirbiai, tokių kooperatyvų yra 33. Pienininkystės kooperatyvų yra 9, vaisių ir daržovių – 6, mišrių ūkių – 4, gyvulininkystės – 3, o paukštininkystės – 1.

Ūkininkai vis drąsiau bendradarbiauja ir žengia kooperacijos keliu. Šiemet iki gegužės 19 d. Žemės ūkio ministerija pripažino 9 žemės ūkio kooperatyvus, praėjusiais metais – 32 kooperatyvus, 2021 m. – 26, o 2020 m. – 27.

2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės, kuriose pareiškėjais gali būti kooperatyvai:

• Investicijos į žemės ūkio valdas;
• Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas;
• Smulkių – vidutinių ūkių plėtra;
• Labai smulkių ūkių plėtra.

Investicijoms į žemės ūkio valdas 2023–2027 m. numatoma skirti 230 mln. Eur, iš  jų  paskoloms – 30 mln. Eur. paramos lėšų. Planuojama paramos suma projektui – 500 tūkst. Eur. Didžiausia paskolos suma – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas siekia 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.  Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur.

Tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas 2023-2027 m. numatoma skirti 55 mln. Eur, iš jų paskoloms – 5 mln. Eur. Planuojama didžiausia galima paramos suma projektui – 1 500 tūkst Eur. Didžiausia paskolos suma – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas (priklausomai nuo sektoriaus) siekia nuo 65 iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur.

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai 2023–2027 m. numatoma skirti 45 mln. Eur. paramos lėšų. Vidutinė paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur.

Labai smulkių ūkių plėtrai 2023–2027 m. numatoma skirti 15 mln. Eur paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui – 25 tūkst. Eur. Tuo atveju, kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkio subjektai – 75 tūkst. Eur, kai dalyvauja 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama su partneriu) arba 8 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama be partnerio) ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur.

Kooperatyvai taip pat gali būti pareiškėjais šiose į produkcijos perdirbimą / realizavimą už valdos ribų orientuotose intervencinėse priemonėse:

• Investicijos į bioekonomikos verslus;
• Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės);
• Trumpos tiekimo grandinės.

Nauda neabejotina, kaip steigti kooperatyvą?

Mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą bei užsitikrinti aukštesnes pajamas.

Per kooperatyvą veikiantys žemdirbiai tampa labiau konkurencingi ir padidina savo derybines galias. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.

Kooperatinės bendrovės steigėjai gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kiekvienas kooperatyvo steigėjas privalo tapti jo nariu.

Kooperatyvo steigėjai:

• sudaro kooperatyvo steigimo sutartį;
• parengia kooperatyvo įstatų projektą;
• sušaukia steigiamąjį susirinkimą;
• išrenka valdymo organus;
• įtvirtina įstatus pas notarą;
• įregistruoja Juridinių asmenų registre ir „Sodroje“;
• atidaro sąskaitą banke.

Kooperatyvų steigimo dokumentų pavyzdinės formos (steigimo sutartis ir įstatai) yra čia.