Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika rodo, kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis turėtų siekti apie 19,9 proc., o tai yra 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais.
Absoliutaus skurdo riba (kitaip – minimalių vartojimo poreikių dydis), lyginant 2022 m. ir 2023 m., augo kaip niekada sparčiai – beveik 33 proc. dėl itin didelės infliacijos. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo vos po 2-3 proc. Nepaisant ypač spartaus absoliutaus skurdo ribos augimo, stebimas absoliutaus skurdo lygio mažėjimas, nes taikytos infliacijos pasekmių švelninimo pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priemonės – išmokų ir pensijų didinimas – padėjo suvaldyti, stabilizuoti situaciją bei sumažinti absoliutų skurdą.
„2018 metais buvo pradėti skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodikliai. Vertinant 2017 m. gyventojų pajamas, net 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. O štai vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo net 5 kartus. Skirtumas labai didelis. Tačiau turime ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais mūsų šalies gyventojais ne tik išmokomis, tačiau ir taikliomis socialinėmis paslaugomis, užimtumu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, statistikos duomenys ir reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad vienkartinės išmokos skurdo rodiklių negerina. Sunkiau besiverčiantys, vieniši, turintys negalią ar kitokių sunkumų žmonės pajunta valstybės pagalbą ir tuo pačiu gyvenimo kokybę tik gaudami nuoseklias, tikslingas išmokas, pensijas ir kitą finansinę pagalbą.
Skurdas tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opi problema, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau sprendžia pasitelkusi ilgalaikes ir kuo taiklesnes priemones, kad labiausiai pažeidžiamų grupių skurdas šalyje mažėtų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad istoriškai didžiausias socialinių išmokų padidinimas ir spartesnis pensijų indeksavimas 2022 metais ir ateityje turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui šalyje, ypač tarp pensinio amžiaus asmenų, skurdo rizikos lygis mažės ir tarp negalią turinčių asmenų.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Skursta apie 17 proc. vaikų. Jei ši eksperimentinė statistika (prognozės) pasitvirtins, kai bus skelbiami faktiniai skurdo rodikliai apie 2022 metų gyventojų pajamas – tai bus pats žemiausias vaikų skurdo rizikos lygis, fiksuotas nuo 2005 metų.
Kas daroma, kad skurdas mažėtų?
Pastaraisiais metais Lietuvoje imtasi svarbių priemonių skurdui mažinti: augo valstybės remiamos pajamos, patobulinti teisės aktai dėl socialinės paramos išmokų, įvesta universali išmoka vaikui ir papildoma išmoka, mokama žmonėms su negalia, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams, sudarytos palankesnės sąlygos žmonėms gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai galėjo pasinaudoti šia parama, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.
Nepaisant to, kad prognozuojamas pensininkų santykinio skurdo lygio mažėjimas, jų skurdas išlieka aukštas. Siekiant mažinti senjorų skurdą, imtasi ilgalaikių priemonių:
• Nuo 2022 m. pradžios spartesnis socialinio draudimo pensijų indeksavimas ir viso dydžio socialinio draudimo bazinė pensija tiems, kurie neturi būtinojo stažo.
• Papildomas socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimas nuo 2022 m. vidurio;
• Nuo 2022 m. visiems vienišiems pensinio amžiaus ir negalią turintiems asmenims pradėta mokėti vienišo asmens išmoka;
• 2023 m. šalpos pensijų bazės dydis, lyginant su 2021 m., išaugo beveik trečdaliu;
• nuo 2023 m. liepos 1 d. šalpos neįgalumo pensijų dydžiai žmonėms, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis po 24 m. sukakties, auga nuo 17 iki 100 proc. Naujo dydžio pensijos su priemokomis už laiką nuo liepos gavėjus pasieks ne vėliau kaip lapkritį.
Siekiant padėti nepasiturintiems žmonėms, taip pat teikiama parama maisto produktais. Reikalavimai gauti paramą maisto produktais tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Sąlyga viena – vidutinės mėnesinės asmens pajamos negali viršyti 1,5 VRP dydžio per mėnesį, t. y. 2023 m. – 235,50 Eur.
Jei vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 1,5 VRP dydžio (išimties atvejai), pvz., pensinio amžiaus asmeniui, žmogui su negalia, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, netekus maitintojo, gaisro ir kitais atvejais, savivaldybės turi teisę skirti paramą šiems asmenims savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Savivaldybės aktyviai taiko paramos skyrimą išimties atvejais.
Į paramą maisto produktais gali pretenduoti ir nuo Rusijos karo bėgantys asmenys iš Ukrainos. Tokių asmenų yra daugiau kaip 16 tūkst. Tai viena iš priežasčių, lėmusi paramos prašytojų skaičiaus augimą.
