Lietuvos institucijos, matydamos reikšmingai augančią kriptoturto sektoriaus riziką, griežtina reikalavimus šias paslaugas šalyje teikiančioms įmonėms. Lietuvos banko, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai įspėja – nesiimant veiksmų, Lietuva rizikuotų prarasti patikimos jurisdikcijos reputaciją, o tai neigiamai atsilieptų šalies finansų sistemai, investiciniam klimatui ir tarptautiniu mastu veikiančioms Lietuvos FinTech įmonėms.
„Kriptoturto sektoriaus veikla yra inovatyvi, tačiau kriptoturtas dažnai yra naudojamas ir kaip pinigų plovimo ir sukčiavimo priemonė. Apie šią riziką Lietuvos bankas yra daug kartų įspėjęs ir vartotojus, ir finansų rinkos dalyvius, ir institucijas. Labai svarbu, kad kriptoturto rinka būtų tinkamai kontroliuojama, todėl Lietuvoje būtina griežtinti teisinį reguliavimą ir mes prie to aktyviai prisidedame ekspertine patirtimi rengiant konkrečias priemones, inicijuodami ir teikdami pasiūlymus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Siekdami suvaldyti rizikas, užtikrinsime griežtesnę kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą. Finansų įstaigos galės efektyviau identifikuoti galimą pinigų plovimą bei teroristų finansavimą ir pateikti išsamesnę informaciją FNTT. Taip bus sudaryta galimybė greičiau atlikti tyrimus ir užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje. Šiuo požiūriu itin svarbus glaudus priežiūros institucijų – FNTT ir Lietuvos banko – bendradarbiavimas“, – sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Finansų ministerija, nelaukdama, kol 2025 m. įsigalios europinio Kriptoturto rinkų reglamento (angl. MiCA) reikalavimai, ėmėsi lyderystės ir parengė bei derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kuriuose nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą. Tai sukurs prielaidas tvariai kriptoturto sektoriaus, kaip platesnės šalies FinTech ekosistemos dalies, plėtrai, užtikrins didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir aukštesnius kokybės standartus. Tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, naujas reguliavimas bus į naudą ir joms nebus sudėtinga prisitaikyti, o kitoms teks pergalvoti savo veiklos modelį arba apskritai pasitraukti iš rinkos“, – sako Finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Po praėjusiais ir šiais metais atliktų virtualiųjų valiutų operatorių patikrinimų poveikio priemonių sulaukė dvylika bendrovių. Joms skirtos piniginės baudos, siekiančios nuo 2,7 tūkst. iki 220 tūkst. Eur. Dvi įmonės gavo įspėjimus. Iš viso šią veiklą vykdantiems subjektams 2023 m. už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus paskirų baudų bendra suma sudaro beveik 0,5 mln. Eur. Matome, kad šio sektoriaus įmonės vis dar atmestinai žiūri į pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą, todėl būtina ir toliau imtis priemonių, padėsiančių užtikrinti sektoriaus stabilumą ir suvaldyti galimas rizikas. Per šiuos metus patikrintos 24 virtualiųjų valiutų operatorių įmonės. Patikrinimus ketiname tęsti“, – sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuotas reikšmingas kriptoturto įmonių skaičiaus augimas – nuo 9 (2020 m.) iki 850 (2022 m. pabaigoje) įmonių. Matydami riziką, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, FNTT bendromis pastangomis inicijavo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kurių pagrindu 2022 m. sugriežtinta teisinė bazė. Tai lėmė, kad kriptoturto įmonių skaičius 2023 m. pradžioje sumažėjo iki 200, tačiau jų skaičius vėl reikšmingai išaugo (iki 540 įmonių šiuo metu). Pagal registruotų kriptoturto įmonių skaičių Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje (ES) po Lenkijos.
Praktika parodė menką kriptoturto sektoriaus brandą, negebėjimą laikytis nustatytų reikalavimų, įskaitant vengimą pranešti FNTT apie įtartinas pinigines operacijas.
Lapkričio pabaigoje Vyriausybė priėmė Lietuvos banko, Vidaus reikalų, Finansų ir kitų ministerijų parengtą priemonių paketą, kuriuo toliau griežtinama kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūra, suteikiama daugiau galių FNTT. Griežtinti reguliavimą numatoma ir ateityje, nuolat stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, keitimasis informacija.
Šalies institucijos aktyviai rengiasi 2024 m. gruodžio 30 d. visoje ES įsigaliosiančiam MiCA reglamentui. Atkreiptinas dėmesys, kad jame numatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tačiau besiformuojančios reikšmingos šio sektoriaus pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikos lemia poreikį šio reglamento pasirengimo ir įgyvendinimo veiksmus Lietuvoje pradėti kuo operatyviau. Todėl įstatymų projektais siūloma mūsų šalyje netaikyti šio pereinamojo laikotarpio ir MiCA reglamento reikalavimus pradėti įgyvendinti anksčiau – nuo 2024 m. gruodžio 30 d., o kontroliuojančiosios institucijos turi pradėti parengiamuosius darbus dar iki šio reglamento įsigaliojimo.
Tai esminis pokytis: kriptoturto paslaugų teikėjų, kaip ir kitų finansų rinkos dalyvių, veikla bus reguliuojama, atsiranda reikalavimai dėl vartotojų apsaugos. Pakeitimai įsigalios visos ES lygmeniu. Lietuvos bankas bus atsakingas už kriptoturto rinkos dalyvių licencijavimą ir kartu su FNTT dalysis jų priežiūra pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo srityje. Centrinis bankas pabrėžia, kad į licenciją galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios skirs reikiamą dėmesį atitikčiai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimams bei paslaugų kokybei.
Lietuvos banko informacija
