Kovo 15 d. Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, į ketvirtąjį lituanistinio ugdymo forumą susirinko lituanistinių mokyklų, užsienio Lietuvių švietimo organizacijų atstovai. Šių metų forumo tema – neatpažintos lituanistinių mokyklų stiprybės.
„Lituanistinių mokyklų mokytojai, vadovai, lituanistinio švietimo organizacijų atstovai deda didžiules pastangas išsaugant, palaikant, skatinant lietuviškumą užsienyje. Visi norime, kad lietuviai svetur jaustųsi tos pačios tautos dalimi. Tebėra svarbus klausimas, kaip plėsti, populiarinti, įvairinti lituanistinių mokyklų veiklą, kaip pritraukti daugiau mokinių“, – sveikinime forumo dalyviams pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Pasak ministro, lietuvybei palaikyti reikia ir pastangų, ir galimybių. Prie jų kūrimo daug prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Lietuva finansuoja lituanistines mokyklas užsienyje
Antrus metus lituanistinių mokyklų vykdomos programos gauna Lietuvos valstybės finansavimą. Šio finansavimo tikslas – ne tik remti mokyklas, bet ir siekti lituanistinio švietimo kokybės bei tęstinumo. Mokykloms skirtas finansavimas užtikrina stabilumą, leidžia padengti būtinas išlaidas: patalpų nuomai, mokytojų atlyginimui, ugdymo priemonėms įsigyti. Šiemet valstybės lėšos lituanistiniam vaikų ir suaugusiųjų švietimui pasiekė 90 neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje, paskirstyta beveik 1,7 mln. Eur.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat finansuoja užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektus, remia lituanistinių mokyklų ir Lietuvos mokyklų bendradarbiavimo veiklas.
Lituanistinės mokyklos gali naudotis nemokamomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, sukurtomis pagal ministerijos patvirtintą Lituanistinio švietimo integruotą programą. Mokytojams prieinama daugiau nei 6 tūkstančiai interaktyvių lietuvių kalbos ir kultūros, istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo užduočių, skirtų mokiniams nuo 2 iki 16 metų.
Kuriamos naujos galimybės ir lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir persikvalifikuoti. Remiant ES struktūriniams fondams, šiemet mokytojų grupė pradėjo pradinio ugdymo pedagogikos studijas Vilniaus kolegijoje. Nuo rudens planuojama lituanistinio švietimo mokytojams pasiūlyti lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pedagogikos studijas.
Lituanistinės mokyklos veikia 41 pasaulio šalyje
Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, užsienyje veikia 240 neformalios lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 9 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba per 1 000 mokytojų.
Lietuva taip pat remia 8 formaliojo ugdymo mokyklas, esančias Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, siunčia dirbti mokytojus, moka jiems lituanistinio švietimo išmokas, taip pat remia 2 Europos Komisijos mokyklas Belgijoje ir Liuksemburge bei Ispanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur esančias Europos mokyklas, kuriose mokoma lietuvių kalbos.
Valstybė remia lituanistikos centrų užsienyje veiklą
Stiprinant lituanistinį švietimą, užsienio šalių lituanistikos centrų dėstytojams sudaromos galimybės stažuotis ir tobulinti kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje, lituanistikos centrų studentams – dalyvauti pažintiniuose vizituose. Užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams ministerija šiemet numato daugiau nei 350 tūkst. eurų. Lėšos padės įgyvendinti iš viso 20 projektų, bendradarbiaujant su Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Sakartvelo, Indijos ir kitų šalių lituanistikos (baltistikos) centrais.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 40 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose mokosi apie 1,4 tūkst. studentų, lietuvių kalbą ir kultūrą dėsto ir tiria apie 110 dėstytojų ir tyrėjų.
Nuotr. Evgenijos Levin
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.