M. Navickienė: aktyvesnis bendradarbiavimas su NVO reiškia didesnį institucinės globos pertvarkos pagreitį

Vilniuje šiandien atidaryti antrieji Lietuvoje grupinio gyvenimo namai, kuriuos nuo „pamatų iki paslaugų“ įsteigė nevyriausybinė organizacija – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Šiuose namuose įsikurs septyni gyventojai, iki tol gyvenę Nijolės Genytės socialinės globos namuose, jais rūpinsis socialinis bei keli individualios priežiūros darbuotojai. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, bendrija „Viltis“ savo pavyzdžiu rodo, kad nevyriausybinis sektorius yra pajėgus įgyvendinti tokio masto projektą nuo pradžios iki pabaigos, gali būti lygiavertis partneris savivaldai.

„Kiekvienų grupinio gyvenimo namų atidarymas yra svarus žingsnis mūsų pasirinktame kelyje plėsti alternatyvių paslaugų institucinei globai galimybes. Žmonėms su negalia tai reiškia jaukius ir saugius namus, galimybę tapti savarankiškiems. Ypatingai svarbu, kad tai daro nevyriausybinis sektorius. Tai reiškia, jog, suvieniję jėgas, šioje srityje galime nuveikti dar daugiau. Kviečiu savivaldą sekti šiuo pavyzdžiu ir įtraukti nevyriausybines organizacijas į bendruomeninių paslaugų plėtrą dar aktyviau“, – sako atidarymo renginyje dalyvavusi M. Navickienė.

Grupinio gyvenimo namai Vilniuje įkurti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Bendra projekto vertė – beveik 608 tūkst. eurų. 

Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai – vienas institucinės globos pertvarkos elementų. Grupinio gyvenimo namuose gyvena iki 10 žmonių, kuriems visą parą reikalingos socialinės globos paslaugos. Šių namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje. 

2023 m. pabaigoje šalyje veikė 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyveno 462 žmonės. Šių metų viduryje tokių namų turėtų būti apie 100, juose gyvens apie 900 žmonių su negalia. Iki 2030 m. šalies savivaldybės planuoja įkurti dar apie 80 grupinio gyvenimo namų. 

Šiuo metu daugiausia grupinio gyvenimo namų yra Kaune. Plėtrą šioje savivaldybėje įgyvendino SADM priklausantis Socialinės globos centras „Vija“. Nemažą dalį grupinio gyvenimo namų plėtros projektų įgyvendina ir Adakavo socialinių paslaugų namai, esantys Tauragės rajone.

Nemažiau svarbi yra apsaugoto būsto paslaugų plėtra – tai taip pat yra viena su apgyvendinimu susijusių, institucinei socialinei globai alternatyvių paslaugų žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga – gyvenamojo būsto, esančio bendruomenėje, o ne institucijoje, suteikimas žmogui, siekiant ugdyti jo savarankiško gyvenimo, socialinius įgūdžius. Įprastai apsaugotuose būstuose gyvena ne daugiau nei du žmonės su negalia, kuriems reikalinga ne tokia intensyvi socialinių paslaugų srities darbuotojų pagalba kaip grupinio gyvenimo namuose. 

Šiuo metu apsaugotuose būstuose šalyje gyvena apie 200 žmonių. Iki 2030 m. šalies savivaldybės planuoja įsigyti 255 apsaugotus būstus, kuriuose galės gyventi 523 žmonės su negalia. Apsaugoto būsto paslauga yra gana nauja ir skatintina, tačiau jos poreikis mažai atpažįstamas savivaldos lygiu, todėl labai svarbu kreiptis dėl šios paslaugos suteikimo į gyvenamosios vietos savivaldybes.