M. Navickienė: prieinamesnės socialinės paslaugos, kurias teiks ne tik įstaigos, bet ir gyventojai

Šeimos, žmonės su negalia ir jų artimieji, kiti pažeidžiami asmenys greičiau gaus socialines paslaugas, už jas reikės mokėti mažiau, o dalis socialinių paslaugų krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms bus teikiamos nemokamai. Taip pat plėsis socialinių paslaugų teikėjų ratas prižiūrintiems artimuosius su negalia, įteisinamas nuolatinis globotojas likusiems be tėvų globos vaikams. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamiems Socialinių paslaugų įstatymo  pakeitimams. 

„Džiaugiuosi, kad mūsų valstybė auga, stiprėja ir ypač pažeidžiamiems žmonėms gali suteikti vis daugiau taip reikalingų socialinių paslaugų. Bus plečiamas laikino atokvėpio paslaugos prieinamumas – artimuosius slaugantys žmonės galės pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas. Be to, socialines paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir fiziniai asmenys, – legaliai su verslo liudijimu ar su  individualios veiklos pažyma. Ir toliau vienu pagrindinių tikslų išlieka tai, kad vaikai būtų globojami šeimos aplinkoje, o ne įstaigose, tad bus įteisinamas nuolatinis globotojas be tėvų likusiems globos vaikams. Tikiuosi, pokyčiai reikšmingai pagerins pažeidžiamų mūsų šalies žmonių kasdienio gyvenimo kokybę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Nemokamos ar pigesnės socialinės paslaugos

Neretai žmonės nesikreipia dėl socialinių paslaugų tik dėl to, kad už jas reikia mokėti. Įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms, krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms nemokamai bus teikiama psichosocialinė ir intensyvi krizių įveikimo pagalba, asmenims su negalia nemokamai bus siūloma socialinių dirbtuvių paslauga. 

Be to, suaugęs žmogus ar vaikas, turintis negalią ir gaunantis slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą mokės iki 30 proc. tik nuo slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, o ne nuo visų savo pajamų, kaip yra dabar. 

Nustatant mokėjimą už ilgalaikę globą, yra vertinamas ir žmogaus turtas, viršijantis normatyvą. Vyriausybė pritarė siūlymui šį normatyvą didinti nuo dabar galiojančių 12 iki 50 kv. metrų būsto naudingojo ploto. Tai reiškia, kad mažiau vienišų žmonių, turinčių nekilnojamojo turto, mokės už ilgalaikę globą. 

Įtvirtinamas nuolatinio globotojo institutas

2023 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 533 tūkst. vaikų. Beveik 7 tūkst. iš jų – globojami. Siekiant užtikrinti geriausius likusių be tėvų globos vaikų interesus, bus sudarytos sąlygos jiems augti šeimos aplinkoje pas nuolatinį globotoją, taip mažinant globotojų kaitą bei išvengiant patekimo į globos namus. 

Taip pat bus praplėstas galimų pagalbos pinigų gavėjų ratas, – pagalbos pinigus galės gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai.

Laikino atokvėpio paslauga

Žmonėms, prižiūrintiems artimuosius su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, priėmus įstatymo pakeitimus, laikino atokvėpio paslauga kainuos pigiau nei iki šiol, t. y. 30 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui.

Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. O taip pat suaugusio žmogaus su negalia ar senyvo amžiaus žmogaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja žmogų, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Vaiko ar suaugusio žmogaus su negalia artimieji dėl laikino atokvėpio turi pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybei, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pridėti nustatytą neįgalumą ar darbingumą, specialiuosius poreikius liudijančius dokumentus, jeigu šių duomenų nėra valstybės registruose.

Paslauga gali būti teikiama namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.  

Plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas

Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kad socialines paslaugas galėtų teikti ne tik juridiniai (socialinės įstaigos), bet ir fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų sektorius tampa atviras, – fiziniai asmenys, kurie šiuo metu veikia šešėlyje, paslaugas galės teikti legaliai, įsigiję verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.

Nustačius, kad socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją.

Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams iš savivaldybių biudžetų papildomai reikės apie 6,7 mln. eurų 2024 m., apie 8,7 mln. 2025 m., iš valstybės biudžeto – apie 8,6 mln. eurų 2024 m., apie 18,4 mln. eurų 2025 m., iš „Sodros“ biudžeto lėšų – apie 32 tūkst. eurų 2024 m. ir apie 55 tūkst. eurų 2025 m.