Lietuvoje vykstančios Vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“ diskusija-forumu „Daugiakalbystė mokyklose: kaip pasieksime sėkmę“ atkeliavo į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Diskusijoje iš visų pozicijų – ministerijos, savivaldybės, aukštųjų, bendrojo ugdymo mokyklų, verslo, Vokietijos ambasados, Goethe’s instituto, asociacijų atstovų aptarta, kaip paskatinti mokytis užsienio kalbas, kokie sėkmingi žingsniai padaryti ir ką dar galime nuveikti.
Vokiečių kalba, ką akcentavo ir diskusijos dalyviai, Lietuvos regionui yra artimesnė istoriškai, be jos negali išsiversti kai kurie specialistai, pvz., istorikai, tyrinėjantys tam tikro laikotarpio šaltinius. Ši kalba taip pat svarbi dėl ekonominių ryšių su Vokietija. Jos poreikis išaugs ir į Lietuvą atvykus Vokietijos kariams.
Daugumoje mokyklų antrosios užsienio kalbos pradedama mokytis šeštoje klasėje, kai pasirinkti antrąją užsienio kalbą yra privaloma. Vokiečių kalba – antra pagal populiarumą antroji užsienio kalba. Šiemet vokiečių kalbą mokosi apie 7,8 tūkst. šeštokų, tai sudaro apie 30 proc. nuo visų tos klasės mokinių. Praėjusiais mokslo metais vokiečių kalbą rinkosi 21 proc. tos pačios klasės mokinių.
Viceministras Ramūnas Skaudžius pasidžiaugė, kad daugėja mokinių, kurie renkasi mokytis ES kalbas. „Jeigu lyginame su 2021 ir 2023 metus, matome, kad vokiečių kalbos pasirinkimų padaugėjo dvigubai – nuo 15 proc. iki 30 proc. O vokiečių kalbos mokytojų skaičius mokyklose paaugo 50 proc“.
Kaip sakė Ramūnas Skaudžius, ne visos mokyklos dar drįsta pasinaudoti tuo, kad kalbos mokymui skiriamas 5 valandas per savaitę gali pasiskirstyti savo nuožiūra: intensyvinti antrosios kalbos mokymą arba atvirkščiai. Dabartiniuose ugdymo planuose nenustatoma, kiek valandų turi būti numatyta pirmajai užsienio kalbai, kiek – antrajai.
Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris atskleidė planus, kad sostinės mokyklose bus ypač remiamas retesnių kalbų – vokiečių, ispanų, prancūzų mokymas. Galvojama kviestis mokytojus iš kitų Lietuvos regionų. Savivaldybė pasiryžusi skirti jiems išmokas už nuomą. Su Vokietijos ambasados pagalba svarstoma, kad galėtų atvykti mokytojai ir iš Vokietijos. Lietuvoje yra galimybė dirbti metus laiko nemokant valstybinės kalbos. Taip pat svarstoma, kad kai kuriose mokyklose būtų galimybė sulig 10 klasės baigimu nenutraukti antrosios kalbos mokymosi, o pratęsti ir toliau. Nenutrūkstamas vokiečių kalbos mokymas, anot vicemero, galėtų vykti Filaretų, Užupio mokyklose.
Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ iniciatoriai – Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba, Vokietijos akademinių mainų tarnyba ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai.
Diskusijoje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Ramūnas Skaudžius, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorė dr. Aina Būdvytytė, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Danutė Šiurkutė, įmonės „Reiz Tech“ klientų vadovė Kristina Kikalienė, Vilniaus vicemeras dr. Arūnas Šileris. Diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
