Lietuva palaiko Europos Komisijos sprendimą nebepratęsti ukrainietiškų grūdų importo į pasienio valstybes nares draudimo ir pasisako už alternatyvių šios produkcijos išvežimo kelių stiprinimą. Apie tai žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalbėjo Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
„Lietuva yra pasirengusi padėti išgabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą. Esame pateikę konkrečius pasiūlymus, kaip didinti šio maršruto pajėgumus. Kartu su Lenkijos kolegomis kalbame apie fitosanitarijos procedūrų perkėlimą į Klaipėdą. Svarbu rasti sprendimus, kad grūdai nestovėtų prie ES ir Ukrainos sienos. Be procedūrų supaprastinimo labai svarbios ir subsidijos, kurios padėtų padengti transportavimo kaštus. Šiuo klausimu tikimės Europos Komisijos (EK) veiksmų“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.
Direktyva dėl dirvožemio būklės: ES dirvožemio apsauga, tvarus valdymas ir atkūrimas
Taryboje buvo aptarti Dirvožemio direktyvos aspektai, susiję su žemės ūkiu. Šis teisės aktas yra liepos pradžioje EK paskelbto pasiūlymų rinkinio, kuriuo siekiama atsparaus ir tausaus ES gamtos išteklių naudojimo, dalis.
Ministrai aptarė numatomus iššūkius, susijusius su siūlomos dirvožemio būklės stebėsenos sistemos kūrimu savo šalyje, taip pat dalijosi patirtimi įgyvendinant tvaraus dirvožemio valdymo principus. Ministras K. Navickas pabrėžė, kad būtina išvengti prieštaravimų tarp skirtingose ES iniciatyvose keliamų tikslų, kad ištekliai gerai dirvožemio būklei atkurti būtų naudojami kuo racionaliau, kartu užtikrinant ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą.
K. Navickas akcentavo dirvožemio rajonų nustatymo kriterijus ir jų poveikį, pvz. žemės ūkiui mažiau palankiose ūkininkavimui vietovėse, didesnį aiškumą dėl direktyvos taikymo apimties, pakankamo laiko ir lėšų jos įgyvendinimui poreikį.
Anot ministro, reiktų siekti, kad dirvožemio sveikatos sertifikatai būtų paskata pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo praktikų. Jis taip pat paminėjo iššūkius, susijusius su Lietuvai labai aktualia bešeimininkės ir istorinės dirvožemio taršos problema.
Kalbėdamas apie Lietuvos patirtį tvaraus dirvožemio valdymo srityje ministras K. Navickas paminėjo šiemet patvirtintą Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą iki 2030 m. Jame numatytos ilgalaikės priemonės žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimui, daug dėmesio skiriant tarpinstituciniam bendradarbiavimui, siekiant įtraukti tvaraus dirvožemio valdymo aspektus į sprendimų priėmimą.
„Prie dirvožemio tausojimo siekiama prisidėti ir Lietuvos strateginiame plane numatytomis ekologinėmis sistemomis. Galiu pasidžiaugti šiais metais buvusiu itin dideliu susidomėjimu ekologinėms schemomis, skirtomis būtent tausesniam dirvožemio naudojimui ir būklės gerinimui, tuo pačiu didinant atsparumą ir derlingumą.
Svarbu, kad ūkininkai taip pat pajaustų apčiuopiamą šios direktyvos įgyvendinimo naudą. Manome, kad dirvožemio stebėsenos rezultatai leis jiems įsivertinti dirvožemį tausojančių technologijų pritaikomumą skirtingiems regionams, pamatyti tvarių dirvožemio valdymo praktikų ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.
Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija
Taryboje ministrai taip pat diskutavo apie ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją – tinkamiausius veiksmus ir priemones šios vizijos bendriems tikslams ir strateginiams uždaviniams pasiekti, tarėsi, kaip būtų galima patobulinti esamas viešosios paramos kaimo vietovėms schemas, kad būtų užtikrintas jų koordinavimas ir tinkamas poveikis.
Žemės ūkio ministras K. Navickas pakvietė pripažinti tai, kas neišvengiama, ir naujoje realybėje peržiūrėti strateginius tikslus, juk net išorinė imigracija nedidina kaimiškųjų vietovių gyventojų skaičiaus. Anot jo, BŽŪP priemonės, skirtos remti smulkius, šeimos ūkius, jaunuosius ūkininkus, trumpas grandines, įgūdžių įgijimą ir pan., yra geros ir tikslios, svarbios siekiant išlaikyti užimtumą kaime ir pritraukti jaunimą. LEADER programa ir „Sumanieji kaimai“ taip pat prisideda prie socialinės įtraukties, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse didinimo ir skaitmeninės atskirties jose mažinimo, tačiau BŽŪP priemonių nepakanka.
„Būtina aktyvi sąveika su kitomis ES politikomis ir fondais, nedubliuojant paramos instrumentų. Taip pat svarbu ES teisėkūros iniciatyvas ir politikos priemones įvertinti jų poveikio kaimo vietovėms aspektu. Viešosios konsultacijos dėl kaimo vietovių vizijos sulaukė didelio visuomenės, vietos bendruomenių susidomėjimo, pasiūlymų ir pastabų. Svarbu, kad jos būtų atsakingai vertinamos. Be inovatyvaus požiūrio ir realių veiksmų mes negalime tikėtis teigiamų pokyčių kaimo vietovėse“, – sako ministras.
Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20230918-agriculture-and-fisheries-council-september-2023
