Tvaresnis ir atsparesnis rizikoms žemės ūkis neatsiejamas nuo naujų technologijų ir inovacijų, todėl šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) vyksta svarbūs pokyčiai, įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, kurių esmė – tvarumas ir būtinybė reaguoti į klimato kaitos keliamą grėsmę. Apie tai neformaliame susitikime Kordoboje (Ispanija) diskutavo ES žemės ūkio ministrai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie svarbiausias iniciatyvas, skatinančias žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos technologijas, pabrėžė ne vieną teigiamą tokių technologijų aspektą.
„Kad atlaikytų kylančius iššūkius ir užtikrintų tvarų aprūpinimą maistu, žemės ūkis turi būti atviras pokyčiams ir naujoms technologijoms, kurių taikymas padėtų taupyti energiją ir kitus išteklius. Be to, sukaupti ir apdoroti duomenys padėtų ūkininkams priimti geriausius ūkio valdymo sprendimus bei skubiai reaguoti į iššūkius, tokius, kaip augalų ligos ar kenkėjai. Skaitmenizavimas gali prisidėti sprendžiant darbuotojų trūkumo bei kartų kaitos žemės ūkyje problemas. Reikšmingas ir skaitmeninių technologijų potencialas mažinti administracinę naštą bei optimizuoti kontrolės mechanizmus“, – teigia ministras.
Kita iniciatyva – tiksliojo ūkininkavimo propagavimas, kuris apimtų ne vien paramą moderniai, tausiai technikai įsigyti, bet ir šviestų apie tikslingą žaliavų (tokių kaip vanduo, trąšos, pesticidai ir t. t.) naudojimą pasėliams, siekiant padidinti jų produktyvumą ir derlingumą.
Tokia praktika leistų sumažinti naudojamų maistinių medžiagų ir piktžolių kiekį, tuo pačiu padidinant derlių. Tam reikalingas kompleksas į vieną sistema susietų priemonių: skaitmenizuota stebėsena, operatyvus duomenų rinkimas ir panaudojimas technikoje, naujos inovatyvios technikos įsigijimas ir naudojimas, ekonominių ūkio duomenų valdymas (pvz. naudojant dirbtinį intelektą), tinkamų augalų parinkimas.
Ministro teigimu, svarbu užtikrinti, kad ūkiai, ypač vidutiniai ir smulkūs, turėtų galimybę pasinaudoti naujomis technologijomis.
„Pagal naująją BŽŪP numatome remti ūkių lygmens investicijas į skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, taip pat bendruomenės lygmens investicijas per priemonę „Sumanieji kaimai“. Ne mažiau svarbu skatinti ūkininkų kooperaciją, taip pat ugdyti reikiamas kompetencijas. Esame numatę paramą ūkininkų profesiniam mokymui ir konsultavimui, dalijimuisi žiniomis ir gerąja patirtimi. Lėšų poreikis visiems iššūkiams įveikti yra didžiulis. Vien tik BŽŪP negali visko išspręsti – būtinos bendros pastangos, sinergija su kitomis ES politikos sritimis“, – teigė ministras K. Navickas.
Naujosios technologijos tvaresniam ir atsparesniam žemės ūkiui
EK teigimu, naujų genominių metodų (NGM) augalai padės spręsti naujas klimato kaitos keliamas problemas ir gali sumažinti augalų apsaugos produktų bei trąšų naudojimą. Tikimasi, kad dėl siūlomų teisės aktų viešasis sektorius, mažosios ir vidutinės įmonės bei augalų selekcininkai daugiau investuos į žemės ūkio biotechnologijas.
Siekiantiems įteisinti NGM augalus gali tekti didelė ekonominė našta, nes jiems taikomi specialūs ES direktyvos reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti Europos vartotojams siūlomo maisto saugą.
Tai, anot ministro, gali tapti svarbia ekonomine kliūtimi genomo redagavimo būdu gautų naujų veislių tyrimams ir naudojimui Europoje. Nemažai klausimų kyla ir dėl to, kaip užtikrinti atsekamumo bei ženklinimo nuostatų vykdymą arba kaip taikyti galiojančius intelektinės nuosavybės reglamentus augalams ir augalų veislėms.
Manoma, kad ateityje NGM augalai labai prisidės prie to, kad maisto sistemos taptų tvaresnės ir atsparesnės klimato kaitai. Tačiau sutariama ir dėl to, jog dabartinis ES teisynas nėra tinkamas nūdienos situacijai.
„Svarbu, kad šios srities teisinis reguliavimas būtų proporcingas, aiškus ir praktiškai įgyvendinamas. Turime suteikti galimybes Europos mokslininkams kurti ir tiekti rinkai saugius, tvarius ir naudingus aplinkai bei visuomenei augalus, o juos norintiems naudoti ūkininkams nesukurti nepagrįstos administracinės ir ekonominės naštos. Labai svarbus aspektas – vartotojų pasitikėjimas. Visuomenei trūksta informacijos apie technologinių inovacijų žemės ūkyje naudą sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, prisidedant prie apsirūpinimo maistu, ekonominės ir socialinės gerovės. Todėl šioje srityje svarbus vaidmuo tenka kompetentingoms institucijoms“, – teigė ministras K. Navickas.
Svarbu paminėti ir dar vieną labai svarbų apsektą, be kurio negalima tikėtis didelio proveržio šioje srityje – tai vartotojų pasitikėjimas. Didelė visuomenės dalis apskritai nežino, kad technologinės inovacijos žemės ūkyje gali prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės, kad žemės ūkio pažanga padės geriau susidoroti su klimato keliamais iššūkiais.
„Sprendžiant šį klausimą kompetentingos institucijos turi suvaidinti labai svarbų vaidmenį. Norint supažindinti vartotojus su technologinių naujovių vaidmeniu žemės ūkyje, tikriausiai reikėtų aiškinti ne techninius niuansus, o vaizdžiai pasakoti apie tai, kaip šios naujovės gali prisidėti siekiant visa apimančio tvarumo. Šiuo aspektu turime skatinti NGM augalų kūrėjus skirti daugiau dėmesio toms kuriamų augalų savybėms, kurios padėtų pagerinti tvarumo charakteristikas ir būtų naudingos visuomenei plačiąja prasme“, – pabrėžė ministras K. Navickas.
