Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje ministrai aptarė 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangą, išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos ir kitus svarbius klausimus.
Europos Komisijos patvirtintos gairės, įgyvendinant 2030 m. ES miškų strategiją, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra žingsnis į priekį, skatinant gerąją praktiką ir prisidedant prie veiksmingos miškų politikos įgyvendinimo, atsižvelgiant į vietos sąlygas.
„Tačiau pastaruoju metu pastebime naujas su miškais susijusias ES lygmens iniciatyvas, kurios nėra įtrauktos į miškų strategiją. Tai kelia grėsmę miškų politikos nuoseklumui, tvaraus miškų valdymo principų taikymui“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie Europos Tarybos vieningai patvirtintas išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos ministras pabrėžė, kad būtina skatinti ekonominį augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį kaimo vietovėse, pritraukti jaunimą, mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinti susisiekimą, kitas paslaugas.
„Ūkininkai yra itin svarbūs, ypač dabar, dėl jų vaidmens tiekiant maistą, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Svarbus dėmesys visiems, kad nė vienas nebūtų pamirštas. Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla. Todėl norint realaus proveržio būtina pasitelkti ne tik BŽŪP lėšas, bet ir kitų ES fondų ir instrumentų finansavimą. Būtina ne tik deklaratyviai palaikyti viziją, bet realiai įsipareigoti skirti lėšų kaimo vietovėms iš kitų fondų“, – teigė ministras K. Navickas.
Jis taip pat pabrėžė įvairių sričių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo stiprinimo svarbą.
Ministrai išklausė pirmininkaujančios valstybės narės informaciją apie Reglamentą dėl tam tikrais naujais genominiais metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų. Šiuo metu dar yra likę keli neišspręsti sėkmingam šio reglamento įgyvendinimui svarbūs klausimai. Tai – galimybė drausti atskirų antros kategorijos naujais genominiais metodais gautų augalų auginimą savo teritorijoje, taip pat reikiamo lygio kontrolė ir sambūvio tarp įvairių ūkininkavimo būdų įgyvendinamumas.
„Būtinas aiškumas dėl tyrimo metodams numatytų išimčių, rizikos aplinkai vertinimo, monitoringo, kas bus įgyvendinamuosiuose aktuose. Svarbus ir patentavimo klausimas, kuris turi būti įvertintas siekiant užtikrinti genetinės medžiagos ir sėklų prieinamumą“, – pastebi ministras.
