Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Briuselyje dalyvavo 8-ame Europos civilinės saugos forume, skirtame aptarti Europos Sąjungos (ES) civilinės saugos mechanizmą ir jo pritaikymą dabartinėms grėsmėms. Ministrė aukšto lygio plenarinėje sesijoje apžvelgė Lietuvos patirtį dalyvaujant mechanizme nuo 2003-iųjų ir pristatė priemones, kuriomis šalyje ir regione stiprinama civilinė sauga, ruošiantis blogiausiems scenarijams.
„Europa turi pabusti ir greitai ruoštis, nes saugumo padėtis Europoje ir pasaulyje pasikeitė dramatiškai. Privalome perkrauti ir atnaujinti savo civilinės saugos sistemą, gebėti lanksčiai prisitaikyti prie naujos, nenuspėjamos realybės ir nuosekliai didinti atsparumą tiek valstybiniu, tiek ES lygiu. Mums reikalingas ES lygmens finansavimas, ištekliai ir koordinavimas, ypatingą dėmesį skiriant priekinės linijos šalims, kurioms kyla didžiausia grėsmė. Nes tai reiškia didesnį saugumą mūsų žmonėms, jei įvyktų nelaimė. Turime tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Kalbant apie civilinę saugą, būti optimistais – pavojinga“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Forume apžvelgtos išmoktos pamokos ir ateities kryptys, toliau vystant ES civilinės saugos mechanizmą – ne tik reaguojant į nelaimes, bet ir didinant atsparumą grėsmėms, stiprinant prevenciją ir pasiruošimą, dar labiau koordinuojant veiksmus, įtraukiant inovacijas, privačias iniciatyvas ir stiprinant karinį-civilinį bendradarbiavimą. Pasak ministrės A. Bilotaitės, Europa eina teisingu keliu, o šis forumas patvirtina, kad civilinė sauga yra vienas svarbiausių prioritetų europinėje darbotvarkėje.
Ministrė A. Bilotaitė forume pristatė nacionalines civilinės saugos stiprinimo priemones ir regioninį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje. Pirmiausiai, ruošiantis galimam masinio evakavimo scenarijui trijose Baltijos valstybėse. Kaip rodo Ukrainos patirtis, karinės agresijos atveju milijonams žmonių tenka persikelti. Pasak ministrės, be tinkamo planavimo, pasirengimo ir būtinų pajėgumų tai gali būti chaotiška ir net kelti pavojų žmonių gyvybei. Todėl gegužės mėn. per ES civilinės saugos mechanizmą buvo organizuota ES patariamoji misija, vertinusi Baltijos šalių pasirengimą galimam masiniam evakavimui. Ministrės teigimu, šios išvados bus naudingos ne tik Baltijos valstybėms, bet ir kitoms šalims, tai taip pat turėtų padėti pagerinti mechanizmo pasirengimą masinio evakavimo scenarijams Europoje.
Lietuva pirmą kartą aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą per Covid-19 pandemiją, vėliau – per Lukašenkos režimo organizuotą hibridinę ataką. Tuomet net 20 šalių skubiai atsiliepė į pagalbos prašymą ir tai padėjo Lietuvai suvaldyti neteisėtos migracijos krizę. Per mechanizmą Lietuva ne tik gauna, bet ir suteikia pagalbą kitoms šalims, pavyzdžiui, Ukrainai. Ukrainai kartu su Moldova neseniai prisijungė prie ES civilinės saugos mechanizmo, atnešdama itin svarbią reagavimo į ginkluotą konfliktą patirtį.
Atidarydamas forumą Europos Komisijos narys, atsakingas už krizių valdymą, Janez Lenarčič pabrėžė, jog gamtos katastrofų intensyvumas ir dažnumas šylant klimatui tik didėja – pastaraisiais metais Europa susidūrė su didžiausiais istorijoje gaisrais Graikijoje, potvyniais Italijoje ir kitose šalyse, taip pat vyksta vis daugiau karinių konfliktų Europoje ir kitose pasaulio vietose. Rusijai užpuolus Ukrainą per ES civilinės saugos mechanizmą organizuota beprecedentė pagalbos kampanija, parodžiusi aukščiausio lygio europinį solidarumą. Pasak J. Lenarčič, šiuo metu vyksta civilinės saugos revoliucija, ir joje dalyvauja visos mechanizmui priklausančios šalys.
Europos civilinės saugos forumas yra pagrindinis civilinės saugos bendruomenės renginys, kurį kas dvejus metus organizuoja Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinis direktoratas (ECHO). Šiais metais Forumas subūrė daugiau nei 1 500 dalyvių iš ES valstybių narių vyriausybių, vietos, nacionalinių ir regioninių civilinės saugos institucijų, pirmųjų reaguotojų, ES institucijų, mokslo bendruomenės ir privataus sektoriaus.
