Rugsėjo 1 d. naujus mokslo metus pradės apie pusę milijono besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokysis keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei pernai – iš viso 361,8 tūkstančiai (praėjusiais mokslo metais mokėsi 357,8 tūkst.), iš jų 30,3 tūkst. pirmokų (pernai 31 tūkst.).
Preliminariais duomenimis, profesinio mokymo centruose mokysis tiek pat mokinių kaip pernai – 33,5 tūkst, panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius (102, 7 tūkst.).
Kas naujo naujais mokslo metais?
Nuo šių mokslo metų pagal atnaujintas ugdymo programas bus dirbama ne tik nelyginėse, bet ir lyginėse klasėse.
Pasitinkant naujus mokslo metus parengta metodinė medžiaga, padėsianti mokytojams lengviau pasiruošti pamokoms. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Visa ši medžiaga dar bus pildoma ir atnaujinama.
Medžiaga pirmuoju etapu parengta 5–12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, informatikos, geografijos, istorijos, ekonomikos ir verslumo bei filosofijos mokytojams. Rudens pradžioje tokia medžiaga ruošiama pradinių klasių ir kitų dalykų mokytojams.
Parengtą medžiagą mokytojai jau gali pasiekti www.emokykla.lt, ji išsiųsta mokykloms.
Nuo rugsėjo 2 d. mokytojus ir mokinius pasitiks atsinaujinęs švietimo portalas emokykla.lt, kuriame atsiranda užduočių bankas. Jame mokytojai galės komplektuoti ir paskirti užduotis savo mokiniams, matyti mokinių sprendimo rezultatus. Portale iš esmės pakeista skaitmeninių išteklių dalis, sukurtas virtualusis asistentas, patobulintos paieškos galimybės. Užduočių bankas šiemet papildytas daugiau nei 7 tūkstančiais naujų užduočių, skirtų ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Didėja pedagogų atlyginimai. Nuo rugsėjo 1 d. visiems pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms.
Iš viso nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas didėja 15,5 proc. Tai jau antras didinimas šiais metais: 10 proc. didėjo nuo sausio.
Išskaidytas valstybinis brandos egzaminas. Kaip jau patvirtinta liepos mėnesį, valstybinių brandos egzaminų pirmąsias dalis mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje. Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, ir ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei gautas rezultatas jų netenkins.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo nuostata dėl visuotinio įtraukiojo ugdymo. Dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau priėmė didžiąją dalį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų šiuos vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas.
Nuo 2020 metų, kai buvo įstatymiškai priimta visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata, Lietuva padarė reikšmingą pažangą kurdama įtraukiojo ugdymo ekosistemą. 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.
Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Stiprinamos mokinio padėjėjų (iki šiol jie vadinti mokytojo padėjėjais) kompetencijos. Padėjėjai, priklausomai nuo jau turimos kvalifikacijos, per dvejus metus nuo darbo pradžios turi išklausyti ne mažiau nei 16 ar 8 valandų mokymus apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Nemokamus mokymus mokytojų padėjėjams rengia 4 nacionaliniai centrai: Lietuvos įtraukties švietime centras, „Diemedžio“ ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Jie rengia ir nuotolines konsultacijas, teminius seminarus.
Daugiau mokyklų galės ruošti kadetus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija, parengė nacionalinę Kadetų ugdymo programą. Pagal šią programą nuo šių mokslo metų kadetus galės ugdyti visos to norinčios ir tam pasiruošusios savivaldybių ir valstybinės gimnazijos. Kadetai galės būti rengiami nuo pradinių klasių arba nuo penktos klasės.
Ugdymas pagal programą padės mokiniams įgyti pagrindinių krašto gynybos įgūdžių, atsparumo grėsmėms, lyderystės ir kitų kompetencijų.
STEAM centrai. Prie 7 jau veikiančių regioninių centrų šiais mokslo metais dar prisidės 3 nauji centrai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Jie pasiūlys mokiniams daugiau ir įvairesnių galimybių aktyviai tyrinėti, modeliuoti, ugdyti kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius ir domėtis gamtos ir technologinėmis disciplinomis. STEAM atviros prieigos centras – tai modernių technologijų centras, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams pamokų metu ar po jų atlikti tyrimus, konstruoti, modeliuoti ir susipažinti su mokslo inovacijomis, kūrybiškai sprendžiant iškilusias problemas.
Šiemet bus užbaigtas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo procesas, kurio tikslas – studentams regionuose pasiūlyti daugiau kokybiškesnių studijų programų ir modernesnes studijų bazes, plėsti mokslinės veiklos kolegijose galimybes.
Priėmimo rezultatai rodo, kad valstybinių kolegijų tinklo pokyčiai įgyvendinti pačiu laiku. Kai kurios kolegijos šiemet nebūtų surinkusios pakankamo studentų skaičiaus, jei nebūtų sustiprinusios savo pajėgumų jungiantis prie didesnės, geresnę infrastruktūrą turinčios aukštosios mokyklos. Taip tinklo stiprinimas padeda užtikrinti studijų tęstinumą regionuose.
Nuo liepos 1 d. reorganizuotos 4 valstybinės kolegijos: Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija prisijungė prie Vilniaus kolegijos, Alytaus kolegija prisijungė prie Kauno kolegijos ir tapo jos padaliniu Alytuje, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tapo viena Lietuvos inžinerijos kolegija.
Nuo spalio 1 d. Marijampolės kolegija prisijungia prie Mykolo Romerio universiteto ir taps jo padaliniu Marijampolėje, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prisijungs prie VILNIUS TECH ir taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje.
Bus baigti įgyvendinti mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros projektai. Jiems iš viso buvo skirta per 589 mln. eurų iš ES fondų lėšų.
Šį rudenį duris atveria keli atnaujinti pastatai. Vilniuje įsikurs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis, kurį sudarys aštuonių pastatų kompleksas. Nuo rugsėjo pradės veikti du 30 mln. eurų vertės studijų miestelio pastatai: Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas. Planuojama, kad likusieji komplekso pastatai bus statomi antrojo statybų etapo metu.
Kaune bus atidaryta unikali Mokslo sala, kurios vertė – per 23 mln. eurų. Joje įsikurs Mokslo ir inovacijų sklaidos centras su trijų tipų ekspozicijų erdvėmis bei Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centras (STEAM centras), kurį sudarys keturios mokiniams pritaikytos laboratorijos.
Šiuo metu baigiamos 44 mln. eurų vertės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo centro statybos. Tai aukščiausio tarptautinio lygio genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos specializuotų mokslinių laboratorijų patalpų kompleksas.
