Penktokai ir jų tėvai renkasi antrąją užsienio kalbą: ką svarbu žinoti?

Būsimi šeštokai sykiu su tėveliais mokslo metų pabaigoje renkasi, kokią antrąją užsienio kalbą jie pradės mokytis naujais mokslo metais. Tėvams verta susimąstyti, koks svarbus gali būti šis pasirinkimas, kokias galimybes jis atvertų, padėti atžaloms jį priimti. Į ką atkreipti dėmesį, pataria sėkmingai karjeros laiptais žengiančios, su užsienio bendrovėmis dirbančios, ne vieną kalbą mokančios specialistės.

„Jeigu gerai kalbi angliškai – puiku, bet jei kalbi ir prancūziškai, vokiškai, ispaniškai ar kita Europos Sąjungos kalba, tai dvigubina tavo komunikacijos ir visas kitas galimybes: nuo studijų pasirinkimo iki karjeros krypčių ir išskirtinumo pretenduojant į darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – sako lietuviškos įmonės „Straikas“ komercijos vadovė, Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų Valdybos narė Gintarė Didžiokaitė. 

Jai antrina Živilė Paulikaitė-Harpon, tarptautinės skaitmeninės rinkodaros agentūros „Donutz digital“ atstovė Lietuvoje: „Mums, mažos šalies atstovams, svarbu mokėti daugiau užsienio kalbų, kad galėtume „išeiti į pasaulį“ su savo idėjomis, produktais, verslais“.

Anot pašnekovių, kalbėti angliškai dabar yra tiesiog savaime suprantamas dalykas, kartais apie tai darbuotojų net neklausiama, nes kitaip ir būti negali. Tuo tarpu darbuotojo gebėjimas kalbėti daugiau užsienio kalbų yra vertinamas kaip didžiulis privalumas, galintis užtikrinti ir didesnį atlyginimą, ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. 

Tėvams: neapribokite vaikų

„Labai drąsinčiau tėvus raginti vaikus mokytis ir tų užsienio kalbų, kurių patys nemoka. Pasaulis keičiasi greitai, ko gero, mes jau nemokame ar greitai nemokėsime ir daugiau dalykų, kurių mokysis mūsų vaikai. Bet tai – vaikų gyvenimas, jie patys turi išmokti, tų įgūdžių reikės jiems, ne tėvams“, – sako Ž. Paulikaitė-Harpon. 

Ji Klaipėdos universitete studijavo švedų kalbą, bet „nutekėjusi“ į Prancūziją ten išmoko prancūzų, ten baigė tarptautinės vadybos ir pardavimų magistro studijas. Tiek „Google“, tiek „Linkedin“ kompanijos, pakvietusios ją dirbti į Airiją, dėl puikių prancūzų kalbos žinių lietuvaitei patikėjo dirbti būtent su Prancūzijos kompanijomis. O dabar, dirbdama iš Lietuvos, ji irgi daugiausia dirba su prancūzakalbiais.

Nomeda Lukoševičienė, akredituota ES institucijų anglų, ispanų, vokiečių kalbų vertėja, įsitikinusi, jog kiekviena kalba – tai galimybė. 

„Kai nuolat sukamės anglakalbiame informacijos sraute, atrodo, kad viskas tuo ir baigiasi, visi ir kalba tik angliškai. Bet juk taip nėra. Už anglų kalbos yra dar platesnis, įvairesnis, įdomus, spalvingas, turtingas, kuriantis, neatrastas pasaulis. Neapsiribokime, neapribokime savo vaikų ir pažinkime jį neišverstą į kitą kalbą“, – kalba N. Lukoševičienė, kuri, Vilniaus universitete studijavusi anglų filologiją, ispanų ir vokiečių kalbas pradėjo mokytis savarankiškai, vėliau tobulino įvairiuose kursuose, taip pat Ispanijoje, Vokietijoje. 

Pirmenybė – daugiakalbiams specialistams

Verslo santykius su prancūzakalbiais partneriais vystanti G. Didžiokaitė sako, jei tektų rinktis darbuotoją, pirmenybę tikrai teiktų daugiau užsienio kalbų kalbančiajam. Jos nuomone, daugiakalbiai specialistai pretenduoja ir į didesnius atlygio rėžius. 

„Prancūziškai kalbančių lietuvių specialistų pasiūlą darbo rinkoje galima vertinti ir pagal į Prancūziją studijuoti ar trumpalaikėms mainų programoms išvykstančiųjų skaičius – visgi dalis jų grįžta arba, o jei ir lieka ten, dažnai turi darbo ryšių su Lietuva. Nors išvykstančiųjų skaičiai auga, gerai prancūziškai kalbančių specialistų pertekliaus mūsų rinkoje greitai dar nebus, tokiems specialistams konkurencija tebėra maža,“ – teigia G. Didžiokaitė. 

G. Didžiokaitė prancūzų kalbos mokytis pradėjo gimnazijoje. Paskui Sorbonos universitete įgijo ekonomikos bakalauro, tada vienoje Prancūzijos aukštojoje verslo mokykloje – tarptautinio verslo magistro laipsnį. Po studijų dar porą metų gyveno ir dirbo Prancūzijoje.

Verslų atstovai pažymi, kad sėkmingos karjeros dedamieji dažnai yra tam tikros profesinės kompetencijos ir užsienio kalbų mokėjimas. Todėl būsimiems specialistams – pradedant moksleiviais, baigiat studentais, – tikrai prasminga skirti dėmesio užsienio kalbų (ne tik – anglų) mokymuisi mokykloje, aukštojoje mokykloje, rinktis gretutines kalbų studijas, kalbos tobulinimu paremtas stažuotes, mainų programas ir t.t. 

Vaikams – svajoti drąsiai

„Aš niekada nesitikėjau, kad tėvai man padės mokytis užsienio kalbos – man jos reikėjo, aš ją ir mokiausi. Mano nuomone, bet kuri Europos Sąjungos kalba yra naudinga, o rinkdamasi konkrečiai prancūzų kalbą žinojau, kad ji yra labai plačiai pritaikoma ir ES, ir Kanadoje, daugelyje Afrikos valstybių“, – kalba G. Didžiokaitė ir priduria, kad su partneriais iš Tuniso bei Maroko kalbasi tik prancūziškai. 

„Kitas dalykas, drąsinčiau vaikus svajoti: pagalvoti apie tai, kokį darbą norėtų išbandyti, kokioj pasaulinėj kompanijoj norėtų dirbti. Gal dabar tai atrodo nerealu, bet visgi vertėtų pasvarstyti, kuri kalba būtų naudingesnė tos svajonės siekiant? Po studijų man pavyko įsidarbinti tada mano svajonių kompanijoj – „Chanel“ mados namuose. Žinau, kad galimybės ten padirbėti atsivėrė todėl, kad kalbu ir prancūziškai“, – sako pašnekovė.

„Nemėgstu skirstyti kalbų į sunkias ir lengvas, visgi ispanų kalbos mokymosi pradžia yra tikrai nesudėtinga, šia kalba galima gan greitai prašnekti ir pajusti malonumą kalbėti. Tad mokykloje, kai mokomasi pagrindų, ispanų kalba neturėtų būti tas dalykas, dėl kurio reikėtų nemiegoti naktimis“, – juokiasi N. Lukoševičienė ir priduria, kad tai tikrai nėra svariausias argumentas rinktis mokytis ispanų kalbą.

Kokios antrosios kalbos mokysis šeštokai?
•    Besibaigiant 5 klasei daugumos mokinių tėvai Lietuvoje renkasi, kokią antrąją užsienio kalbą jų vaikas mokysis nuo 6 klasės. Antrosios užsienio kalbos galima mokytis ir nuo 5 klasės, jei mokykla turi resursų ir to pageidauja tėvai.
•    Galima rinktis iš vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų – iš tų kalbų, kurias gali pasiūlyti mokykla, atsižvelgdama į turimus resursus ir galimybes.
•    Pastaraisiais metais žymiai daugėja besirenkančių vokiečių, prancūzų kalbas, populiarėja ispanų kalba, pastebimas susidomėjimas ir kitomis ES kalbomis. Antrosios užsienio kalbos kai kuriose mokyklose mokosi ir pradinukai, tačiau tokių mokyklų nėra daug.
•    III gimnazijos klasėje galima rinktis ir trečiąją užsienio kalbą. 
•    Pirmosios užsienio kalbos vaikai pradeda mokytis nuo antros klasės. Mokykla gali siūlyti vieną iš šių trijų kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių.