Pieno įstatymas: gamintojams – aiškesnės verslo sąlygos, perdirbėjams – atsakomybė už nesąžiningus veiksmus

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektui. Nauja šio įstatymo redakcija siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias ir aiškiau reglamentuoti žalio pieno kainodarą. Projektas dabar bus teikiamas Seimui.

„Įgyvendinus naujojo Pieno įstatymo projekto nuostatas, pieno pardavėjų ir pirkėjų santykiai būtų detaliau reglamentuoti, o tai leistų užtikrinti geresnę jų interesų pusiausvyrą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasak jo, pieno pardavėjams bus aiškesnės verslo sąlygos, jie turės daugiau informacijos apie pokyčius pieno rinkoje, galės geriau planuoti veiklą.

Šiuo įstatymo projektu norima apriboti nesąžiningų prekybos praktikų taikymo galimybes sudarant žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat nustatyti draudžiamųjų veiksmų perkant ir parduodant pieną sąrašą. Apibrėžiami pagrindiniai pieno kainodaros principai, pieno kainų, priemokų, priedų ir nuoskaitų sąvokos.

Pieno įstatymo projekte akcentuota, kad pieno kaina turi būti nustatoma sutartyje ir ji gali būti arba pastovi, arba apskaičiuojama pagal sutartyje nustatytus objektyvius rodiklius. Taip pat apibrėžiamas įpareigojimas pirkėjui nustatyti aiškias priedų ir priemokų mokėjimo sąlygas. Projekte numatyta, kad priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius pieno kokybės rodiklius apskaičiavimas bei nuoskaitų rūšys ir jų taikymas turi būti vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka.

Siekiama, kad pieno pardavėjai burtųsi į gamintojų organizacijas ir kartu derėtųsi su pieno pirkėjais dėl sutarties sąlygų.

Pieno pirkėjui būtų draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:

1. Pakeisti sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama pieno pirkimo kaina, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
2. Mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius;
3. Lietuvoje registruotiems pieno pardavėjams mokėti priemokas ir priedus už perkamą pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos;
4. Perkant pieną taikyti kitas priemokas ir priedus ir (arba) priemokų ir priedų dydžius, negu jie turėtų būti taikomi pagal pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą priemokų ir priedų mokėjimo tvarką;
5. Lietuvoje registruotiems pieno pardavėjams taikyti kitas nuoskaitas, nei yra nustatytos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka;
6. Perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina, kai pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo;
7. Pirkti pieną iš Lietuvoje registruoto pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

Pieno pirkėjas pripažintiems pieno kooperatyvams negalėtų mokėti mažesnės kainos nei moka ūkio subjektams, iš kurių pieną paima tiesiai iš ūkių, iš specializuoto pieno šaldytuvo. Taip siekiama apsaugoti pripažintus pieno kooperatyvus nuo diskriminacinių pieno pirkimo sąlygų, taip pat skatinama kooperacijos plėtra.