Lietuvoje veikia 24 akredituotų Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) tinklas. Per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius, jau galiojant orderiui, SKPC gavo duomenis apie beveik 8800 smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar patyrusių asmenų. Daugiau nei 90 proc. jų sutiko gauti specializuotą kompleksinę pagalbą. Tikslinės grupės srautas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., padidėjo beveik 3 kartus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ragina ieškoti pagalbos, jeigu prieš jus smurtaujama.
Psichologinis smurtas – tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius – žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai – savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas. Kokios jos bebūtų, visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, net grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus – visa tai yra pačios įvairiausios psichologinio smurto formos.
Ką daryti patyrus smurtą?
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kreipkitės į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Visus kontaktus rasite ČIA.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Smurto artimoje aplinkoje orderis
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos geriau užtikrina smurtą artimoje aplinkoje patiriančių žmonių apsaugą, kokybiškas ir efektyvias paslaugas jiems.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojų, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys
2023 m. sausio – rugsėjo mėnesiai užregistruota beveik 41 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
2022 m. Specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė beveik 10 tūkst. asmenų.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
