Liepos 3-7 dienomis Lietuva tęsė dalyvavimą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 53-iosios sesijos darbe. Daugiausiai dėmesio skirta nuolat blogėjančiai žmogaus teisų padėčiai Baltarusijoje, taip pat Lietuva įsitraukė į dialogus klimato kaitos bei aukų registravimo temomis, pasisakė tvirtinant Čekijos Visuotinės periodinės peržiūros ataskaitą apie situaciją žmogaus teisių srityje.
Liepos 5 dieną diskusijoje su JT Specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu Anais Marin Lietuvos atstovai išreiškė tvirtą paramą šiam mandatui ir pabrėžė, kad Baltarusijos valdžia turi atsakyti už nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kurių dalis gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui. Teisės aktų pakeitimai tik dar labiau įgalino valdžios institucijas suvaržyti nuomonės ir išraiškos laisvę. Ta pačia tema, liepos 7 dieną,, Lietuvos bei Lenkijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados atstovai organizavo renginį „Nuomonės ir išraiškos laisvė Baltarusijoje – abejotinas egzistavimas“. Diskusijoje dalyvavo buvusi „Belsat“ žurnalistė, Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovė Alina Koushyk, žurnalistė, „Atlantic Council“ reziduojanti mokslinė bendradarbė Hanna Liubakova, Baltarusijos žurnalistų asociacijos atstovė Volha Khvoin ir JT Specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu Anais Marin. Dalyvės pasidalino informacia apie nuolatinį Baltarusijos piliečių patiriamą spaudimą, teisių gauti objektyvią informaciją suvaržymus. Propaganda ir cenzūra kasdien stiprėja, politinių kalinių skaičius nuolat auga. Tarptautinė bendruomenė kviesta padėti visiems baltarusiams, kovojantiems su žiniasklaidos draudimu, suteikti reikiamas technines priemones, dalintis informacija saugiais kanalais tarp Vakarų šalių ir Baltarusijos bendruomenės egzilyje. Alina Koushyk pabrėžė, kad svarbu tęsti baltarusių kultūros, kalbos, švietimo vystymą.
Liublino trikampio šalių vardu pasisakydamas ŽTT dialoge dėl aukų registravimo ir žmogaus teisių, Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Darius Staniulis pabrėžė, kad tikslus aukų registravimas, įskaitant ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, yra labai svarbus, nes padeda kovoti su skleidžiama dezinformacija, prisideda prie atsakomybės užtikrinimo, įgalina aukas ir jų šeimos narius siekti teisingumo ir žalos atlyginimo.
Diskusijoje dėl klimato kaitos Lietuvos atstovai Šiaurės-Baltijos šalių vardu pabrėžė, kad karai ir klimato kaitos sukeltos nelaimės mažina maisto prieinamumą ir kokybę, daro įtaką maisto kainoms, ypač kenkia pažeidžiamose situacijose esantiems asmenims. Ypač didelį pavojų patiria žmonės, esantys pačiame klimato kaitos fronte, įskaitant moteris, vaikus ir čiabuvius. Atkreiptas dėmesys, kad moterys, jaunimas ir čiabuviai turėtų dalyvauti pertvarkant maisto sistemas, taip skatinant visapusišką kiekvieno žmogaus teisės į maistą įgyvendinimą ir didinant atsparumą klimato kaitai.
Tvirtinant Čekijos ataskaitą apie situaciją žmogaus teisių srityje, kurią parengė Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupė, Lietuva teigiamai įvertino Čekijos įsipareigojimą skatinti ir ginti žmogaus teises savo šalyje ir visame pasaulyje, beveik pusės milijono Ukrainos pabėgėlių, dėl Rusijos karo agresijos palikusių šalį, priėmimą, o taip pat Vyriausybės įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties įgyvendinant 2030 metų lyčių lygybės strategiją, vaiko ir pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos gerinimą.
Taip pat Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos inicijuotų bendrųjų pareiškimų dėl interneto išjungimų praktikos nepriimtinumo, pilietinės visuomenės įsitraukimo į klimato kaitos diskusijas, taip pat kitų šalių inicijuotų pareiškimų dėl mirties bausmės Irane ir genocido, Vaikų ginkluotuose konfliktuose draugų grupės pareiškimo dėl vaiko teisių pažeidimo Mianmare bei visų Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių bei Liublino trikampio šalių pareiškimų.
Liepos 7 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis dalyvavo ir pasisakė Ženevos saugumo politikos centre vykusioje diskusijoje dėl taikos perspektyvų Ukrainoje, pabrėždamas atsakomybės už visus Rusijos padarytus nusikaltimus ir nenutrūkstamos paramos Ukrainai poreikį.
Derybos dėl daugelio ŽTT rezoliucijų baigėsi liepos 5 dieną, kuomet buvo rezoliucijų pateikimo terminas. Lietuva išreiškė paramą 19-ai iš 30-ies rezoliucijų, jas remdama iki pateikimo, įskaitant rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su Ukraina bei Europos Sąjungos teikiamas rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Eritrėjoje.
Kitą savaitę Lietuva, kartu su Meksikos, Naujosios Zelandijos, Suomijos ir Latvijos nuolatinėmis atstovybėmis Ženevoje organizuos renginį „Kaip parengti visiems prieinamą informaciją?“, skirtą aptarti įtraukiai komunikacijai su neįgaliaisiais. Taip pat Lietuva įsitrauks į diskusijas dėl rasinės diskriminacijos, žmogaus teisių padėties Ukrainoje bei techninio bendradarbiavimo ir šalių gebėjimų stiprinimo. Kitą savaitę taip pat vyks Islamo bendradarbiavimo organizacijos inicijuoti skubieji debatai dėl religinės neapykantos išraiškų, įskaitant Korano deginimo incidentų, o savaitės pabaigoje vyks ŽTT rezoliucijų priėmimas, kuriame Lietuva kaip ŽTT narė dalyvaus su balsavimo teise.
Birželio 19 – liepos 14 dienomis Ženevoje vyksta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 53-oji sesija. Svarbiausiais Lietuvos prioritetais šią sesiją yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos globalių pasekmių, nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Rusijoje kėlimas, atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, siekis.
