Ukrainietiškų grūdų gabenimas ir jų konkurencingumas įmanomas tik tuo atveju, jei transportą subsidijuos ES. Priešingu atveju prekių gabenimą į Lietuvą lydi didžiulės finansinės išlaidos. Ir kol vieni lažinasi ggbet, kiti ieško būdų, kaip išbristi iš krizės.
Seimo ekonomikos ir žemės ūkio komitetai pateikė racionalų pasiūlymą. Kalbame apie grūdų tranzitą iš Ukrainos per Lietuvą. Tačiau žaliojo koridoriaus organizavimui norime abipusių pranašumų. Pavyzdžiui, subsidijos iš ES prekių gabenimui.
Dėka žaliojo koridoriaus bus išspręsti keli klausimai:
- Prieiga prie grūdų supirkimo atsivers visoms pasaulio šalims.
- Tokiu sunkiu metu bus teikiama pagalba Ukrainos ekonomikai ir šalies ūkininkams.
- Bus galima įsigyti prekių „prevencijai“, siekiant sukurti strateginę atsargą.
Viktoro Pranckiečio (Kaimo reikalų komiteto vadovas) teigimu, be Europos Sąjungos lėšų grūdų gabenimas per Lietuvą nėra ekonomiškai pagrįstas. Prekių importas nuostolingas, neatsiperka. Dėl to grūdų sandorių nebuvo arba žemės ūkio produktai buvo vežami minimaliais kiekiais.
Grūdų tranzito iš Ukrainos sumažėjimą nulėmė Lenkijos ir daugelio kitų šalių prekių importo nutraukimas, baiminantis dėl mažesnių kainų. Jeigu taikysime tam tikras priemones, apie kurias buvo diskutuota Vyriausybėje, tai kaštai išliks dabartiniame lygyje. Tuo pačiu problemų dėl Lietuvos ūkininkų produkcijos realizavimo nekils.
Ekspertai mano, kad transporto subsidijos ir intervenciniai pirkimai yra pagrindinės priemonės kainoms mažinti. Tuo pačiu nebus dempingavimo žemyn, kuris yra svarbus Lietuvos ūkininkams. Išsamiau apie grūdų tranzitą bus kalbama 2023 metų rugsėjo pabaigoje/spalio pradžioje. Šiuo laikotarpiu vyks kaimo reikalų komitetų posėdis, kuriame dalyvaus Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos atstovai.
Grūdų problemų aptarimas
Anksčiau vykusiame posėdyje Ukrainos agrarinių reikalų tarybos atstovai pažymėjo, kad negali eksportuoti apie 30 mln. tonų grūdų. Nepaisant noro parduoti produkciją, sąlygos sandoriams nesudarytos. Tuo pat metu Ukraina pinigų neprašo. Ji nori tik steigti prekių pardavimą, kad iš gautų lėšų susimokėtų mokesčius ir paremtų kariuomenę bei pagerintų žmonių gyvenimo lygį.
Kaip pažymėjo Andrius Dikunas (Visos Ukrainos agrarinės tarybos pirmininkas), didelė problema slypi dėl ilgo grūdų judėjimo prie Lenkijos sienos. Jis visiškai palaiko tezę, kad logistikos įmonėms reikia subsidijų, kad jos gautų ekonominę naudą. Lenkijoje nėra pakankamai inspektorių, o tai apsunkina pervežimą ir ilgina jo laiką. Ukrainos pusės atstovai nori, kad grūdai būtų pristatomi tiesiai į Lietuvos ir Vokietijos uostus. Šalis gali pasiūlyti apie du milijonus tonų produkcijos. Tuo pačiu metu tik 500–600 tonų grūdų.
Esmė ta, kad anksčiau 90% prekių buvo transportuojama per Odesos uostą. Tačiau jo uždarymas turėjo neigiamos įtakos logistikai. Pervežimas alternatyviais maršrutais kainuoja apie 50–70 dolerius už toną.
Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis grūdų lieka šalyje, sunku kontroliuoti kainas. Protingos logistikos trūkumas žymiai sumažins produktų kainą. Atitinkamai bus iškreipta rinkos kaina. Norint pašalinti tokią problemą, būtų gerai sutelkti dėmesį į intervencinius pirkimus (grūdų įsigijimą ir tolesnį jų saugojimą Ukrainos sandėliuose).
Keletas žodžių apie grūdų sandorio nutraukimą
Grūdų sandorio nutraukimas įvyko šių metų liepos 18 dieną. Rusijos Federacijos atstovai pranešė Ukrainai, Turkijai ir JT apie nenorą jo pratęsti. Nuo liepos 20 d. negalima vežti grūdų. Per Juodąją jūrą į Ukrainos uostus plaukiantys laivai laikomi karinių krovinių vežėjais. Jie automatiškai įtraukiami į objektus, dalyvaujančius kariniame konflikte Kijevo pusėje.
