Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, siekiant gerinti vaistinėse teikiamų paslaugų kokybę, daugelyje šalies vaistinių tapo privalomas vaistininko fizinis buvimas vaistinėje. Nors buvo būgštaujama, kad dėl naujo reikalavimo dalis vaistinių turės užsidaryti, pirmųjų savaičių duomenys rodo, kad šis pakeitimas vaistinių prieinamumo gyventojams nepablogino.
2023 m. liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, išskyrus miestus, turinčius mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kuriuose nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ryšio priemonėmis prižiūrimas vaistininko.
Vaistinės ir vaistininko padėjėjai turėjo net 17 m. laikotarpį prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje. Nors buvo suteiktas ilgas laikotarpis prisitaikyti, buvo būgštaujama, kad dėl minėto reikalavimo dalis vaistinių turės užsidaryti, tačiau pirmųjų savaičių duomenys rodo, kad šis pakeitimas esminės įtakos vaistinių skaičiaus pokyčiui neturėjo. Kaip ir iki šiol, Lietuva turi vieną plačiausių vaistinių tinklą visoje Europoje.
Pažymėtina, kad siekiant nepabloginti vaistinių pasiekiamumo mažiau gyventojų turinčiose vietovėse, Farmacijos įstatymo nuostata dėl prievolės vaistininkui visą vaistinės darbo dieną būti vaistinėje š. m. birželio mėnesį buvo patikslinta, numatant galimybę šiose vaistinėse farmakotechnikams dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė atkreipia dėmesį, kad nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos farmakotechnikų teikiamų farmacinių paslaugų kokybei. Vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas. Vaistininkas neturės stovėti šalia vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), tačiau jis galės greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą.
„Vaistininkų ir farmakotechnikų teisės ir pareigos priklauso nuo įgytos skirtingos profesinės kvalifikacijos. Vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją; farmakotechnikas – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją, todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos. Vaistininkų rengimas yra griežtai reglamentuotas, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo yra nustatyti būtiniausi vaistininkų rengimo reikalavimai, tai pat nustatyta kokia profesine veikla gali užsiimti.“, – aiškina A. Oraitė.
„Kasdien bendraujame su pacientais ir jaučiame bei suprantame pacientų poreikį kokybiškesnei ir ilgesnės trukmės vaistininko konsultacijai. Dažnas piktinasi, kad šalia yra kelios vaistinės, bet visų jų darbo laikas vienodas, o prireikus vaistų ar vaistininko konsultacijos anksti ryte ar vakare – nėra kur kreiptis. Taigi turime siekti ne didesnio vaistinių skaičiaus, o geresnio vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumo ir aukštesnės paslaugų kokybės. Būtų žymiai geriau turėti mažiau, bet stambesnių vaistinių, kuriose vienu metu dirbtų mažiausiai du farmacijos specialistai. Tuomet tokiai vaistinei būtų gerokai paprasčiau tvarkytis su pacientų srautais, sumažėtų eilių, atsirastų galimybė teikti daugiau įvairių farmacijos rūpybos paslaugų, tokių kaip receptų pratęsimas, skiepijimas, profilaktika ir kt., galų gale, ji galėtų dirbti ilgiau ir, tikėtina, turėtume daugiau budinčių vaistinių. Tokia praktika įprasta Europoje ir mes nuolat girdime iš Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos narių norą ir prašymus to siekti“, – teigia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad nuo šių metų liepos 1 d. visoje šalyje veiklą nutraukė 4-ios vaistinės, t. y. 3 vaistinės iš 197 veikiančių Kauno mieste (dabar veikia – 194) ir 1 vaistinė iš 19 veikiančių Telšiuose (dabar veikia – 18).
Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Vaistinių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabilus: 2020 m. ir 2021 m. šalyje veikė 1344 vaistinės, praėjusiais metais – 1363 vaistinės.
Pagal vaistininkų skaičių Lietuva taip pat užima aukštas pozicijas Europoje, jų skaičius pastaraisiais metais nežymiai augo. VVKT duomenimis, 2018 m. Lietuvoje licencijas turėjo 3415 vaistininkų, 2019 m. – 3438, 2020 m. – 3484, 2021 m. – 3582, 2022 m. – 3654 vaistininkai. Vaistininkų skaičiaus augimą iš dalies lemia didinamas farmacijos studijų valstybės finansuojamų vietų skaičius.
Vaistininkų padėjėjų skaičius nuo 2018 m. mažėjo: 2018 metais šalyje buvo 1292 vaistininko padėjėjai, 2019 m. – 1234, 2020 m. – 1193, 2021 m. – 1198, 2022 m. – 1161.
SAM Komunikacijos skyrius
