Lapkričio 10-oji, paskutinė kasmetinio Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų susitikimo diena, skirta Lietuvos diasporos politikos prioritetų ir jų įgyvendinimo klausimams aptarti.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas savo įvadiniame pranešime diplomatinių atstovybių vadovams pabrėžė diplomatinių atstovybių veiklos, stiprinant valstybės ir diasporos partnerystę ir dialogą, svarbą.
Pristatydamas diasporos politikos aktualijas, viceministras pasidžiaugė, kad kasmet didėja Lietuvos diasporos politiką įgyvendinančių partnerių ir jų įgyvendinamų veiksmų skaičius, diasporos politikai skiriamas finansavimas. Pažymėta, kad pirmą kartą Lietuvos teisės aktais įtvirtinta reali finansinė parama iš valstybės biudžeto ir dėmesys neformaliam lituanistiniam švietimui duoda pirmuosius rezultatus: auga lituanistinio ugdymo vertės suvokimas, didėja lituanistinių mokyklų žinomumas, plečiasi lituanistinių mokyklų tinklas net ir tolimuosiuose kraštuose.
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad „Sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimas šiuo metu yra vienas iš diasporos politikos prioritetų. „Turime sutelkti valstybės institucijų, savivaldybių, verslo, diasporos organizacijų ir diplomatinių atstovybių pastangas padėti tautiečiams grįžti į Lietuvą“, – sakė viceministras.
Susitikimo metu pirmą kartą surengta Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų diskusija su Lietuvos valstybės institucijų, savivaldybių, Lietuvos diasporos organizacijų, Lietuvos darbdavius, pramonininkus ir verslininkus atstovaujančių organizacijų vadovais, kurios centre – diasporos grįžimo į Lietuvą ir pilietinio aktyvumo skatinimo temos.
Diskusijos pradžioje grįžimo iš Airijos, JAV, Vokietijos į Lietuvą patirtimis pasidalijo Evaldas Ambrazaitis, UAB „Unlimited Carrier“ direktorius, Evelina Kislych-Šochienė, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja, Daumantas Matulis, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, Rūta Misiūna, architektūros studijos „Misiūna/McCarthy Architektūra“ bendrasavininkė, Adomas Vaitkaitis, Vilniaus lietuvių namų 10 klasės mokinys.
Diskusijoje dalyvavę ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė–Rasmussen, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, Rietavo vicemerė Kristina Krasauskienė, Trakų vicemerė Jolanta Abucevičienė ir Vilniaus lietuvių namų užsienio lietuvių švietimo skyriaus vedėja Janina Varnienė aptarė Lietuvos darbo rinkos poreikius, skatinimo programas ir pasirengimą padėti sugrįžtantiems tautiečiams.
Antroje diskusijos dalyje apie diasporos pilietiškumo skatinimą rengiantis 2024 m. rinkimams ir referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo Lietuvos Respublikos Seimo narė, LR Seimo – Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, LR Ministrės pirmininkės patarėja Laura Liutvinskienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Agita Beržanskaitė aptarė būdus, kaip skatinti Lietuvos diasporos pilietiškumą užsienyje ir pabrėžė aktyvaus diasporos dalyvavimo rinkimuose ir referendume svarbą.
Kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kurio metu įvertinami pasiekimai ir sutariami tikslai ateičiai, vyko lapkričio 6–10 d. Susitikime dalyvavo 63 diplomatinių atstovybių vadovai.
Užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo koordinatorė. Diasporos politikos įgyvendinime šiuo metu dalyvauja 32 valstybės institucijos ir organizacijos bei 18 savivaldybių. Kitais metais šis skaičius dar labiau išaugs – į diasporos politikos įgyvendinimą planuoja įsitraukti 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės.
