Viceministrė Jovita Neliupšienė dvišalių politinių konsultacijų susitiko su Turkijos užsienio reikalų viceministru Mehmet Kemal Bozay

Rugsėjo 25 dieną Vilniuje surengtos Lietuvos užsienio reikalų viceministrės Jovitos Neliupšienės ir Turkijos užsienio reikalų viceministro Mehmet Kemal Bozay dvišalės politinės konsultacijos.

Konsultacijų metu aptarti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, parama nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai, Rusijos atsakomybės ir sankcijų klausimai, Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos santykiai, bendradarbiavimas NATO, Švedijos narystės NATO svarba Baltijos jūros regiono saugumui, situacija Pietų Kaukazo šalyse ir Artimuosiuose Rytuose.   

Susitikime abi pusės pasidžiaugė solidžia ir toliau augančia dvišalės prekybos apimtimi. Aptartos perspektyviausios ekonominio bendradarbiavimo sritys, ypač akcentuojant aukštą pridėtinę vertę sukuriančias ekonomines veiklas – informacines ir ryšių technologijas, biotechnologijas, finansines technologijas, farmacijos ir karinę pramonę. Taip pat diskutuota apie galimybes plėtoti bendradarbiavimą transporto ir logistikos sferose – Lietuvos ir Turkijos įmonės galėtų bendradarbiauti atveriant naujus krovinių gabenimo koridorius iš Vidurio Azijos ir Artimųjų bei Vidurio Rytų šalių. Pasidžiaugta išaugusiais turistų srautais. Viceministrė J. Neliupšienė atkreipė dėmesį, kad pastebimai išaugo ir Turkijos turistų srautai į Lietuvą.  

J. Neliupšienė pabrėžė Turkijos tarpininkavimo svarbą Juodosios jūros grūdų iniciatyvos tęstinumui ir paragino Turkiją tęsti pastangas jos atgaivinimui. Kalbėdama apie Turkijos turimus ryšius su globaliųjų Pietų šalimis, paragino atkreipti šių šalių dėmesį į tai, kas yra tikroji priežastis, kelianti grėsmę pasauliniam maisto tiekimo užtikrinimui ir stabilumui. „Kai kalbatės su Afrikos ir kitų nuo mūsų regiono nutolusių šalių atstovais, tiesiai paklauskite jų, kas ir kodėl pradėjo šį žiaurų karą. Visa atsakomybė už Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra blokavimą tenka Rusijai“, – teigė J. Neliupšienė.   

Taip pat buvo aptartos Ukrainos atstatymo perspektyvos bei galimas Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimas atkuriant šalies infrastruktūrą, atstatant mokyklas ir darželius.

Lietuvos užsienio reikalų viceministrė pabrėžė, kad Švedijos narystė NATO reikšmingai sustiprintų Aljanso ir viso regiono saugumą bei išreiškė viltį, kad Turkijos parlamentas artimiausiu metu ratifikuos Švedijos stojimo į NATO protokolą. 

Viceministrė, kalbėdama apie ES plėtrą ir ES – Turkijos santykius, pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai remia nuopelnais grįstą ES plėtros procesą ir akcentavo teisės viršenybės principų bei prisijungimo prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos svarbą.  

Turkija yra ES šalis kandidatė nuo 1999 m.