Viceministro I. Gaižiūno komentaras dėl Širvintų rajono merės pareiškimo dėl įtraukiojo ugdymo

Reaguodami į Širvintų rajono merės Ž. Pinskuvienės viešą pranešimą, privalome patikslinti merės pateiktą informaciją ir pataisyti vietas, kuriose merė, žinodama tikrą situaciją, pasirinko meluoti ir klaidinti žmones. 

Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo 2024 m. rugsėjo visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai, priėmė praeitos kadencijos Seimas 2020 m.

Be to, įtraukusis ugdymas nėra naujiena Lietuvos švietime: Švietimo įstatyme dar 1991 m. buvo įtvirtinta, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. Ir dabar, dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo, net 90 proc. šių vaikų jau mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse.

Merei derėtų žinoti, kad specialiosios ugdymo įstaigos ir specialiosios klasės nėra uždaromos, ir nereikėtų klaidinti visuomenės. Specialiose mokyklose ugdomi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Tėvai neprivalo savo vaiko perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla. Todėl čia labai svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms ir jų pedagoginės psichologinėms tarnyboms, kurių specialistų rekomendacijomis remiantis tėvai gali svarstyti sprendimus, o mokyklos organizuoti ugdymą, sudaryti ugdymo planus ir kita. Verta pažymėti, kad Širvintų rajone ir iki šio nebuvo nei specialiųjų klasių, nei specialiųjų mokyklų.

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse įtvirtinta, kad pradiniame ugdyme klasėje gali būti nuo 8 iki 24 mokinių; pagrindiniame ugdyme – 8–30 vaikų, viduriniame ugdyme – 21–30 (yra numatyta išimčių). Laikomasi nuostatos, kad vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams ir atitinkamai yra mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. 

Taip pat rekomenduojama darželio grupėje, bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Taigi formuojant klases vienoje jų neturėtų mokytis keturi ar penki „tokie“ vaikai, kaip skelbia Širvintų rajono merė. 

Širvintų rajono vadovė taip pat turėtų žinoti, kad „sproginėja“ – šūkauja, konfliktuoja, mėto daiktus, smurtauja prieš mokytojus“ nebūtinai specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, ir, kad kaip tik pastarieji dažniau tampa „sveikųjų“ patyčių objektu, nes ne visi geba nuo jų apsiginti, paprašyti pagalbos. Būtent specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai neretai yra drausmingi, paiso taisyklių, geba atpažinti savo emocijas, nes to nuo mažų dienų yra mokomi specialistų, lanko terapijas, socialines grupes, o dėl savo sutrikimų specifikos negeba meluoti, seka suaugusiųjų instrukcijomis ir kt. Kita vertus didžioji dalis mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, turi nedidelius ar vidutinius poreikius. Taip pat absoliuti dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių yra mokymosi sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai. Tokių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai savo elgesiu tinkamai atliepus jų poreikius nekelia didesnių iššūkių nei neurotipiniai vaikai.

Pastebima, kad nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus. Jis skatina visos bendruomenės socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti, gyventi įvairialypėje aplinkoje ir kuria atviresnę, atsakingesnę visuomenę. 

Širvintų rajono merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės.

Nuo 2020 metų, kai buvo įstatymiškai priimta visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata, Lietuva padarė reikšmingą pažangą kurdama įtraukiojo ugdymo ekosistemą. 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų: padidėjo beveik 100 mln. EUR nuo 74 mln. EUR 2020 m. iki 164 mln. EUR. 2024. Įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms. Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto. 

Merės požiūris yra esminis stabdis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ir bendrai – visapusiškos jaunos asmenybės ugdymui. Įtrauktis – vertybinis procesas, sėkmei labai reikalingas bendruomenės palaikymas, telkiantys lyderiai. Jeigu pati bendruomenė (o ypač – jos lyderiai) netikės, nenorės, kad įtrauktis būtų sėkminga, jeigu „tie“ vaikai jiems trukdo augti, mokytis, dirbti, gyventi, nepadės jokie pinigai, specialistai, priemonės.

Beje, Širvintų r. rajono savivaldybė pati reikšmingai sumažino finansavimą įtraukiajam ugdymui. 2022 m. skyrė 292 tūkst. Eur, o jau 2023 m. skyrė tik 31,3 tūkst. Eur. Tuo tarpu valstybė 2022 m. Širvintoms skyrė 471 tūkst. Eur, o 2023 m. 522 tūkst. Eur. 2024 m. suplanuota Širvintoms skirti jau 600 tūkst. Eur. Valstybės finansavimas švietimo pagalbai Širvintose didėja, o Širvintų dalis mažėja, nors finansavimas turėtų būti pagal Savivaldos įstatymą tik iš savivaldybių.

Tauro Gūdmano nuotrauka