Vidaus reikalų ministerija, susipažinusi su Valstybės kontrolės išsamiu 2022-2030 metų Regionų plėtros programos auditu, vertina pateiktas įžvalgas ir yra dėkinga už rekomendacijas.
Šiai programai įgyvendinti pirmą kartą numatytos rekordiškai didelės ES fondų lėšos – 1,6 mlrd. eurų, o tai sudaro 27 proc. visų Lietuvai skirtų Europos Sąjungos Sanglaudos lėšų. Pažymėtina tai, kad 2021 m. pakeista strateginio valdymo sistema sudaro sąlygas regionams ir savivaldybėms savarankiškai pasirinkti remiamas veiklas ir jų apimtį, suteikė daugiau galių regionams patiems nuspręsti, kokiomis priemonėmis spęsti kylančias problemas.
Šalies regionams puikiai sekasi – jau yra suplanuota beveik 70 proc. visų Regionų plėtros programos lėšų.
Regionai ir savivaldybės neprivalo rinktis visų siūlomų priemonių. Savivaldybės gali pasirinkti mažiau prioritetinių sričių siekdamos konsoliduoti išteklius stambesniems ar didesnį poveikį turintiems projektams. Pavyzdžiui, Neringos ir Palangos savivaldybės investuoja tik stambiausius strateginius projektus – viešąjį vandens transportą ir pakrančių turizmo vystymą. Todėl ministerija nesutinka su teiginiu, kad regioninės plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“.
Regionų plėtros programa neapima visų sričių, kurios aktualios valstybei ir regionams, tačiau ir negali apimti. Paaiškinimas yra paprastas ir jis pateiktas Valstybės kontrolei. Regionų plėtros programos biudžetą sudaro ne visų, o tik 6 ministerijų valdomos lėšos. Kitos ministerios tiesiog neturėjo regionams tinkamų remiamų veiklų.
Be to sritys, kurioms Lietuva gavo finansavimą ir kurios gali būti remiamos, priklauso nuo Europos Sąjungos prioritetų ir derybų su Europos Komisija. Tačiau ne visos regionų problemos gali būti sprendžiamos europinėmis lėšomis, dalį problemų tenka spręsti savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto lėšomis.
VRM nuolat imasi lyderystės, skatindama visas ministerijas bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų investicijoms regionuose, tačiau turi pakankamai ribotas galimybes ir įgaliojimus daryti įtaką kitų ministerijų sprendimams. Todėl galima sutikti su tuo, kad sąlygas ir įrankius lyderystei reikėtų tobulinti.
Atsakant į Valstybės kontrolės pastebėjimą apie nepakankamai ambicingus poveikio rodiklius, pabrėžiame, kad kiekvienas šalies regionas pats pasirenka, kokiais rodikliais bus matuojama jų regiono plėtros plano įgyvendinimo sėkmė. Regionai yra atsargūs planuodami poveikio rodiklius, nes jie priklauso nuo daugelio veiksnių (makroekonominių, geopolitinių, demografinių, fiskalinių ir kt.), o ne vien tik nuo konkrečių regiono investicijų.
Visos regionų plėtros planuose numatytos veiklos siekia kokybinio pokyčio, tačiau įtampų kupinas laikmetis – krizės, karas Ukrainoje, infliacija – gali koreguoti ir geriausius planus.