Darbdaviai konkuruoja dėl vokiškai kalbančių darbuotojų: tai lobis

pexels.com Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir viena didžiausių investuotojų. Ir nors šiuolaikiniame pasaulyje bemaž visur ir visada susikalbėsi anglų kalba, su Vokietija dirbantys verslo atstovai pažymi, kad vokiečių kalbos žinios gali turėti didžiulės įtakos efektyvesniam bendradarbiavimui ir apskritai verslo sėkmei. Todėl vokiškai kalbantys darbuotojai Lietuvoje yra labai paklausūs. 

„Dauguma mūsų kalbame angliškai ir atrodo savaime suprantama, kad kitų šalių atstovai su mumis kalbėsis šia, pavadinkime, tarptautine kalba. Visgi dirbant su Vokietijos, Austrijos klientais, dažnai justi lūkestis, jog derybos vyks, paslauga bus teikiama, klientai bus aptarnaujami jų gimtąja kalba. Tad mums vokiškai kalbantis darbuotojas – yra lobis“, – sako lietuviško kapitalo IT paslaugų įmonės „Reiz Tech“ klientų vadovė Kristina Kikalienė. 

„Reiz Tech“ yra daugiau nei 16 metų veikianti individualių programinių sprendimų kūrėja. Šiuo metu „Reiz Tech“ paslaugas teikia Europos Sąjungoje ir už jos ribų finansų, automobilių pramonės, farmacijos, energetikos ir kitų sektorių klientams. Įmonėje dirba apie 300 darbuotojų, iš 23 lokacijų Lietuvoje ir užsienyje. Apie 80 proc. įmonės veiklų sudaro programinių sprendimų kūrimas, t. y. programavimas, likusi dalis – sukurtų sistemų priežiūra, palaikymas, aptarnavimas. 

Kaip pasakoja K. Kikalienė, prieš penkerius metus vieni pirmųjų įmonės klientų užsienyje buvo vokiečių įmonė, o dabar verslui toliau besiplečiant užsakymų ir klientų būtent iš Vokietijos nuosekliai daugėja, nemaža dalis jų – automobilių pramonės atstovai.

„Vokiškai kalbančių specialistų mums labai reikia aptarnaujant, prižiūrint klientams pasiūlytus programinius sprendimus. Tad ieškodami naujų komandos narių, prieš pradėdami aiškintis jų technines kompetencijas, pirmiausia vertiname motyvaciją ir apskritai norą mokytis. Į komandą kviečiame ir vokiečių kalbos filologijos studijas baigiančiuosius studentus, jei jie tik turi noro mokytis ir susirinkti trūkstamas technines žinias. Ir atvirkščiai, techniniams specialistams sudarome sąlygas mokytis kalbos“, – kalba K. Kikalienė.

Anot jos, vokiškai kalbantys ir tam tikrą sritį išmanantys specialistai iškart gali tikėtis didesnio atlygio – darbdaviai dėl jų konkuruoja. 

Poreikis nesustos augti

„IT specialistų poreikis auga visur – studijas besirenkantys jaunuoliai tai mato ir supranta. Bet renkantis, ką papildomai mokytis mokykloje ar universitete, tikrai vertėtų atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos kalbas. Pavyzdžiui, Vokietija skaitmenizuojasi labai sparčiai ir į tai labai daug investuoja. Dabar turime apie 50 darbuotojų, kurie dirba su vokiškai kalbančiais klientas, bet dalyvaujame daugybėje konkursų ir matome, kad galėtume sukurti dar kelis šimtus darbo vietų tokiems specialistams“, – įsitikinusi K. Kikalienė.

Pati pašnekovė vokiečių kalbos mokėsi mokykloje – tai buvo jos pirmoji užsienio kalba. Nenustojo šios kalbos mokytis universitete, kur studijavo informacines technologijas. Išnaudodama savo vokiečių kalbos žinias pagal „Erasmus“ studijų mainų programą pusei metų buvo išvykusi studijuoti į Hanoverį Vokietijoje. 

„Mano nuomone, mitas, kad vokiečių kalbą mokytis sunku. Jei mokaisi šios, kaip ir kitų užsienio kalbų, nuo gan ankstyvo amžiaus, jas išmoksti tarsi savaime. Juk dabar daugelis vaikų anglų kalbą išmoksta tiesiog iš aplinkos – filmukų, žaidimų, knygelių. Suaugusiesiems mokytis naujos kalbos galbūt yra sunkiau, bet vis tiek – tai labai gera smegenų mankšta“, – sako K. Kikalienė. 

Anot jos, lietuviai, būdami mažos tautos atstovais, dažnai yra lankstesni, smalsesni ir turi tai išnaudoti. Daugiakalbystė gali būti labai didelis lietuvių konkurencinis privalumas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 

Vokiečių kalbos mokėjimas atlyginimą gali kilstelti 15–20 proc.

2021 m. Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, jog 2021 m. beveik kas trečias Lietuvos gyventojas mokėjo anglų kalbą, o rusų kalbą mokėjo daugiau nei pusė visų gyventojų – 60,6 proc.

2021 m. vokiečių kalbą mokėjo – 8 proc., lenkų kalbą – 7,9 proc., prancūzų – 1,9 proc. gyventojų.

2021 m. „Investuok Lietuva“ atliktos personalo atrankos kompanijų apklausos duomenimis, specialistai, turintys rinkai reikalingų kalbų įgūdžių, dažnai gauna aukštesnį atlyginimą nei tie, kurie tokių įgūdžių neturi. Vokiečių, kaip ir prancūzų, kalbos mokėjimas atlyginimą gali kilstelti 15–20 proc.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse (8-9 metų), o antrosios kalbos – 6-oje klasėje, t. y. 11–12 metų, ir ji yra privaloma iki 10 kl. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kelia tikslą, kad nuo 2023-2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, o nuo 2024-2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.