Lietuva aktyviai siekia stiprinti Armėnijos nepriklausomybę ir atsparumą išorės bei vidaus grėsmėms, siūlydama savo patirtį įvairiuose sektoriuose, vienas iš jų – žemės ūkio ir maisto sektorius. Apie tokio bendradarbiavimo svarbą diskutuota žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir viceministro Vytenio Tomkaus susitikime su Armėnijos ekonomikos ministru Gevorg Papoyan. Taip pat aptartos eksporto galimybės.
Ministras K. Starkevičius pasidžiaugė Armėnijos siekiu integruotis į Europą ir pabrėžė, kad būtina tapti atsparesniais ir mažiau priklausomais nuo nepatikimų trečiųjų šalių, įvairinti prekybos ir tiekimo kelius, įgyti energetinę nepriklausomybę.
„Džiaugiamės Armėnijos siekiu žengti nepriklausomybės keliu į Europos Sąjungą (ES). Matome dideles dvišalio bendradarbiavimo galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje, tad tikimės plėsti šiuos ryšius. Esame pasiruošę pasidalinti savo patirtimi, susijusia su svarbiausiais žemės ūkio klausimais. Tikiu, kad mūsų šalių bendradarbiavimas augs ne tik politiniu, bet ir ekonominiu lygmeniu“, – teigė ministras K. Starkevičius.
Žemės ūkio ministras domėjosi, kaip Armėnijai sekasi sertifikuoti savo produktus, kurie turi atitikti aukštus ES keliamus reikalavimus.
„Mes labai džiaugiamės bendradarbiavimu, norime būti nepriklausoma šalis, siekiame patenkinti europietiškus standartus, manome, kad turime daug galimybių šioje srityje, ne tik eksporto, bet ir importo. Šiuo atveju Lietuva turi puikias galimybes reprezentuoti lietuviškus produktus Armėnijos rinkoje. Mūsų šalyje plačios galimybės importuotojams, europietiškiems, ne rusiškiems produktams. Esame girdėję iš Rusijos nusiskundimų, kodėl jų produkcija pardavinėjama nepakankamai sėkmingai, tačiau žmonės vis labiau orientuojasi į aukštos kokybės, europietiškus produktus“, – sakė Armėnijos ekonomikos ministras G. Papoyan.
Ekonomikos ministras, kalbėdamas apie siekį išsilaisvinti nuo Rusijos įtakos, pastebėjo, kad mažėja šalies priklausomybė nuo rusiškų dujų, mažėja, nors vis dar išlieka aukštas, turistų skaičius iš šios šalies. Jis informavo, kad didžioji dalis Armėnijos piliečių labai teigiamai žiūri į galimybę stoti į ES.
Viceministras V. Tomkus pasidžiaugė Armėnijos siekiu žengti į ES, vykdyti reformas bei prisiminė, kad Lietuva pirmoji pripažino šios šalies nepriklausomybę. Jis pakvietė išsakyti savo lūkesčius, poreikius, kaip galėtume padėti įgyvendinti reformas žemės ūkio srityje.
„Turime stiprių įstaigų, pavyzdžiui, Maisto ir veterinarijos, Augalininkystės tarnybos, Nacionalinė mokėjimo agentūra, tad esame pasirengę dalytis patirtimi. Taip pat tikimės paskatinti dvišalę prekybą su Armėnija. Kalbant apie maisto pramonę, Lietuva turi senas žemės ūkio ir maisto gamybos tradicijas. Mes visiškai apsirūpiname pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais ir galime pasiūlyti aukštos kokybės produktus eksportui. Dauguma jų jau yra pripažinti tarptautiniu mastu ir gerai vertinami vartotojų“, – teigė viceministras.
Armėnijos delegacija atvyko kartu su verslo įmonėmis, tad Prekybos ir pramonės amatų rūmuose buvo organizuotas Lietuvos ir Armėnijos maisto verslo atstovų susitikimas. Jį kartu su Armėnijos ministru G. Papoyan atidarė ir viceministras V. Tomkus, pasidžiaugdamas Armėnijos ir Lietuvos verslo susidomėjimu bendradarbiauti.
2023 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Armėniją sudarė 8,8 mln. eurų, (30 proc. daugiau nei 2022 m. – 6,7 mln. Eur), eksporto struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 66 vietoje iš 152 eksporto partnerių.
Į Armėniją eksportuojama salyklinio alaus, nedenatūruoto etilo alkoholio, spiritų, likerių ir kt. spiritinių gėrimų, sūrių, šokolado ir kitų produktų su kakava, vaisių, riešutų.
Importas iš Armėnijos siekė 2,3 mln. Eurų (33,8 proc. daugiau nei 2022 m. – 1,7 mln. Eur), importo struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 58 vietoje iš 135 šalių. Importuota nedenatūruoto etilo alkoholio, spiritų, likerių ir kt. spiritinių gėrimų, vynų iš šviežių vynuogių, vynuogių misos, paruoštų arba konservuotų daržovių, konditerinių gaminių iš cukraus.
