Iki 2026-ųjų liepos didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir kitos didelės įmonės turės užtikrinti, kad bent trečdalį vadovaujamų valdymo ir priežiūros pozicijų užimtų moterys. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos Moterų valdybose direktyvos (angl. Women on Boards Directive, WoB) nuostatos, šiandien po pateikimo pritarta Seime.
Pasak įstatymų projektus pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, vadinamųjų „stiklo lubų“ skaldymas, kai griaunamos bet kokios kliūtys, barjerai, tiesiog dėl lyties trukdantys siekti karjeros, užimti vadovų pozicijas, yra svari investicija į lyčių pusiausvyrą.
„Kiekvienas žmogus turi turėti teisę siekti savo užsibrėžtų tikslų, nepriklausomai nuo lyties. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę tai garantuos. Džiugu ir tai, kad su socialiniais partneriais žvelgiame ta pačia kryptimi ir sutarėme siekti dar spartesnio progreso lyčių balanso srityje, numatydami, jog direktyvos nuostatos bus taikomos ne tik įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitoms didelėms įmonėms“, – sako J. Jakštienė.
Didelių įmonių, kurių vertybiniais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje, skaičiuojama, yra iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540 (įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones).
Viceministrės teigimu, Lietuvos progresas siekiant lyčių lygybės nepaneigiamas – pirmaujama Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokslininkių ir inžinierių dalį, taip pat mažmeninėje prekyboje bei finansų sektoriuje moterų vadovių skaičius perkopia 50 proc. Vis dėlto, pavyzdžiui, vertinant moterų didelių įmonių valdybose skaičių, nuo kitų Europos valstybių Lietuva atsilieka.
Europos lyčių lygybės instituto duomenys rodo, kad moterų dalis 27 ES valstybėse narėse registruotų didžiausių biržinių bendrovių valdybose siekia 33 proc., Lietuvoje – 25 proc.
Pakeitimais numatyta, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. turėtų užimti ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Taip pat turi būti užtikrinta, kad, sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui bei užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.
SADM primena, kad 2022 m. spalio 17 d. Taryba priėmė direktyvos dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose galutinį tekstą. Naujosios ES taisyklės numato, kad direktyva turi būti perkelta iki 2024 m. gruodžio 28 d. į nacionalinę teisę, taip siekiant paskatinti labiau subalansuotą vyrų ir moterų atstovavimas biržinių bendrovių valdybose visoje ES.
Įmonės, kurioms ji bus taikoma, pasirinktą tikslą turės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.