Daugiau kaip dvidešimties organizacijų atstovai susirinko į pirmąją viešąją konsultaciją dėl švietimo rodiklių, švietimo duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusioje viešojoje ekspertų konsultacijoje dalyvavo švietimo bendruomenei, viešosios informacijos rengėjams atstovaujančių organizacijų atstovai: mokyklų asociacijų, tėvų, nevyriausybinių švietimo, žurnalistų organizacijų, akademinės bendruomenės atstovų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kt.
„Dėkoju už dalykišką, konstruktyvią, darbingą diskusiją, gavome daug naudingų pasiūlymų. Konsultacijas tęsime, kad pagaliau visi sutartume dėl švietimo būklę apibrėžiančių duomenų“, – po konsultacijos sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Viešųjų konsultacijų metu ieškoma sutarimų, kokie rodikliai svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla; kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų susidaryti objektyvų supratimą apie mokyklų rezultatus ir švietimo būklę; kokia forma duomenys turėtų būti viešinami, kad būtų suprantami ir patogūs analizei.
Konsultacijos metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas pristatė nuo šių metų pradžios dirbusios darbo grupės parengtą Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą. Jame numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai: mokinio galimybės rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka, mokyklos turimos šiuolaikinės mokymo priemonės.
Pasak viceministro, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais, nes dabar fiksuojami duomenys neatskleidžia ugdymo kokybės visa apimtimi. Suburtoje darbo grupėje buvo konstatuota, kad dabar renkami duomenys labiau nukreipti į fiksuotus mokinių pasiekimus – valstybinių brandos egzaminų ir kitus mokinių pažangos patikrinimus, o ne į galimybių, ugdymo proceso kokybę mokinio lygiu, tai yra, ką valstybė, savivaldybė, mokykla privalo garantuoti mokiniui.
Švietimo bendruomenės atstovai išsako poziciją, kad svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir kaip mokykla sugeba atskleisti ir paskatinti mokinių kūrybiškumą, socialinę atsakomybę, ugdo kitas kompetencijas, būtinas brandžiai ir pilietiškai asmenybei. Prieš apsiribojimą vien tik akademinių rezultatų duomenimis ir jų pagrindu sudaromu reitingavimu pastarosiomis dienomis viešai pasisakė 10 švietimo organizacijų.
„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį. Svarbu akcentuoti, kad daugiau kaip dešimtmetį mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims. Mokyklų reitingavimo žalą pastebi ir akademinė edukologų bendruomenė, kuri tyrimais pagrindžia, kad Lietuvoje išplitęs mokyklų reitingavimas yra neobjektyvus, iškraipo ugdymo realybę“, – sakoma išplatintame Lietuvos gimnazijų, Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos pagrindinių mokyklų, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Nacionalinio švietimo NVO tinklo kreipimesi.
Kreipimesi priduriama, kad turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija.
Prieš mokinių ir mokyklų lyginimą pasisako Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija bei Švietimo centrų darbuotojų asociacija. „Mūsų asociacijos jau ne kartą atkreipė švietimo politikos formuotojų dėmesį, kad mokinių ir mokyklų lyginimas yra pavojinga praktika, skatinanti mokytojus ir mokyklas orientuotis tik į siaurus, standartizuotus pasiekimus, o ne visuminį asmenybės ugdymą. Mokyklų reitingavimas iš esmės prieštarauja įtraukiojo ugdymo siekiui, kadangi kiekvienoje mokykloje yra didelė mokinių įvairovė, jos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų į kiekvieno mokinio ūgtį. Viešai skelbiami mokyklų reitingai klaidina visuomenę, menkina mokytojų ir kitų švietimo specialistų darbo vertę, kuria neigiamą mokyklų įvaizdį, iššūkių kupiname laikmetyje. Mokyklų reitingavimas trukdo mokytojų bendradarbiavimui, sklandžiam dalijimuisi praktinio darbo patirtimi“, – viešai išplatintame rašte pažymi šių organizacijų vadovės.
Viešosios konsultacijos metu buvo pabrėžta, kad švietimo stebėsenos rodikliai neturėtų „bausti“ įtraukiojo ugdymo keliu einančių mokyklų. Siūlyta stiprinti patyčių stebėseną švietimo įstaigose, įtraukti daugiau emocinės mokinių ir mokytojų jausenos, dalyvavimo mokyklos savivaldoje rodiklių. Siūlyta, kad duomenys turėtų būti naudojami siekiant tobulinti mokyklų veiklą, švietimo pagalbą mokiniui. „Kiekviena mokykla turi būti gera“, – konsultacijoje kalbėjo Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.
„Rodiklio tikslai turi būti įvardinti. Taip pat svarbu skirtingoms tikslinėms auditorijoms rodyti jiems svarbius duomenis, kad visi gautų jiems rūpimą informaciją, bet kad nebūtų skatinama mokyklų konkurencija. Mokslininkams svarbūs vieni duomenys, tėvams – kiti“, – sakė Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Žiniasklaidos atstovai pasisakė už kuo platesnį įvairių švietimo duomenų viešą pateikimą.
Apibendrinus išsakytas nuomones, pastabas, bus koreguojamas Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas ir teikiamas tolesniems viešiems svarstymams. Numatoma, kad dokumentai bus patvirtinti iki lapkričio pabaigos.
Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Informacija prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos (www.svis.smm.lt) Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje. Konsultacijų metų aiškinamasi, kiek duomenų dar turėtų būti renkama, kaip ir kokiais būdais jie pateikiami, kaip tobulinama dabartinė švietimo duomenų sistema.
Daugiau kaip dvidešimties organizacijų atstovai susirinko į pirmąją viešąją konsultaciją dėl švietimo rodiklių, švietimo duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusioje viešojoje ekspertų konsultacijoje dalyvavo švietimo bendruomenei, viešosios informacijos rengėjams atstovaujančių organizacijų atstovai: mokyklų asociacijų, tėvų, nevyriausybinių švietimo, žurnalistų organizacijų, akademinės bendruomenės atstovų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kt.
„Dėkoju už dalykišką, konstruktyvią, darbingą diskusiją, gavome daug naudingų pasiūlymų. Konsultacijas tęsime, kad pagaliau visi sutartume dėl švietimo būklę apibrėžiančių duomenų“, – po konsultacijos sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Viešųjų konsultacijų metu ieškoma sutarimų, kokie rodikliai svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla; kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų susidaryti objektyvų supratimą apie mokyklų rezultatus ir švietimo būklę; kokia forma duomenys turėtų būti viešinami, kad būtų suprantami ir patogūs analizei.
Konsultacijos metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas pristatė nuo šių metų pradžios dirbusios darbo grupės parengtą Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą. Jame numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai: mokinio galimybės rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka, mokyklos turimos šiuolaikinės mokymo priemonės.
Pasak viceministro, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais, nes dabar fiksuojami duomenys neatskleidžia ugdymo kokybės visa apimtimi. Suburtoje darbo grupėje buvo konstatuota, kad dabar renkami duomenys labiau nukreipti į fiksuotus mokinių pasiekimus – valstybinių brandos egzaminų ir kitus mokinių pažangos patikrinimus, o ne į galimybių, ugdymo proceso kokybę mokinio lygiu, tai yra, ką valstybė, savivaldybė, mokykla privalo garantuoti mokiniui.
Švietimo bendruomenės atstovai išsako poziciją, kad svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir kaip mokykla sugeba atskleisti ir paskatinti mokinių kūrybiškumą, socialinę atsakomybę, ugdo kitas kompetencijas, būtinas brandžiai ir pilietiškai asmenybei. Prieš apsiribojimą vien tik akademinių rezultatų duomenimis ir jų pagrindu sudaromu reitingavimu pastarosiomis dienomis viešai pasisakė 10 švietimo organizacijų.
„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį. Svarbu akcentuoti, kad daugiau kaip dešimtmetį mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims. Mokyklų reitingavimo žalą pastebi ir akademinė edukologų bendruomenė, kuri tyrimais pagrindžia, kad Lietuvoje išplitęs mokyklų reitingavimas yra neobjektyvus, iškraipo ugdymo realybę“, – sakoma išplatintame Lietuvos gimnazijų, Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos pagrindinių mokyklų, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Nacionalinio švietimo NVO tinklo kreipimesi.
Kreipimesi priduriama, kad turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija.
Prieš mokinių ir mokyklų lyginimą pasisako Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija bei Švietimo centrų darbuotojų asociacija. „Mūsų asociacijos jau ne kartą atkreipė švietimo politikos formuotojų dėmesį, kad mokinių ir mokyklų lyginimas yra pavojinga praktika, skatinanti mokytojus ir mokyklas orientuotis tik į siaurus, standartizuotus pasiekimus, o ne visuminį asmenybės ugdymą. Mokyklų reitingavimas iš esmės prieštarauja įtraukiojo ugdymo siekiui, kadangi kiekvienoje mokykloje yra didelė mokinių įvairovė, jos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų į kiekvieno mokinio ūgtį. Viešai skelbiami mokyklų reitingai klaidina visuomenę, menkina mokytojų ir kitų švietimo specialistų darbo vertę, kuria neigiamą mokyklų įvaizdį, iššūkių kupiname laikmetyje. Mokyklų reitingavimas trukdo mokytojų bendradarbiavimui, sklandžiam dalijimuisi praktinio darbo patirtimi“, – viešai išplatintame rašte pažymi šių organizacijų vadovės.
Viešosios konsultacijos metu buvo pabrėžta, kad švietimo stebėsenos rodikliai neturėtų „bausti“ įtraukiojo ugdymo keliu einančių mokyklų. Siūlyta stiprinti patyčių stebėseną švietimo įstaigose, įtraukti daugiau emocinės mokinių ir mokytojų jausenos, dalyvavimo mokyklos savivaldoje rodiklių. Siūlyta, kad duomenys turėtų būti naudojami siekiant tobulinti mokyklų veiklą, švietimo pagalbą mokiniui. „Kiekviena mokykla turi būti gera“, – konsultacijoje kalbėjo Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.
„Rodiklio tikslai turi būti įvardinti. Taip pat svarbu skirtingoms tikslinėms auditorijoms rodyti jiems svarbius duomenis, kad visi gautų jiems rūpimą informaciją, bet kad nebūtų skatinama mokyklų konkurencija. Mokslininkams svarbūs vieni duomenys, tėvams – kiti“, – sakė Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Žiniasklaidos atstovai pasisakė už kuo platesnį įvairių švietimo duomenų viešą pateikimą.
Apibendrinus išsakytas nuomones, pastabas, bus koreguojamas Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas ir teikiamas tolesniems viešiems svarstymams. Numatoma, kad dokumentai bus patvirtinti iki lapkričio pabaigos.
Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Informacija prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos (www.svis.smm.lt) Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje. Konsultacijų metų aiškinamasi, kiek duomenų dar turėtų būti renkama, kaip ir kokiais būdais jie pateikiami, kaip tobulinama dabartinė švietimo duomenų sistem
