Balandžio 13 d. nuotoliniu būdu susitikę Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai tarėsi, kokių tolesnių veiksmų galima būtų imtis kartu ir kiekvienoje iš šalių atskirai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.
Kaip jau skelbta, Tarptautinis olimpinis komitetas rekomenduoja grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose „neutraliu“ statusu. Kai kurios tarptautinės sporto federacijos, pasinaudodamos šia rekomendacija, įsileidžia rusus ir baltarusius į sporto varžybas. Tuo tarpu sporto politikai siekia didinti spaudimą tarptautinėms sporto organizacijoms nesugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas, neįsileisti jų į olimpines atrankas, kol šios šalys tęsia savo agresiją Ukrainoje.
„Neįmanoma kalbėti apie šių valstybių atstovų neutralumą, kai toliau vykdomos ukrainiečių egzekucijos, tęsiami karo nusikaltimai. Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas prisidengiant neutralumu tik stiprina šių šalių propagandą ir leidžia šiai toliau transliuoti melą, kad ne visi mato Rusiją ar Baltarusiją agresorėmis. Mes su tuo nesutinkame, todėl skiriame ir skirsime maksimalias pastangas, kad tarptautinės federacijos neleistų šių šalių atstovams dalyvauti olimpinėse atrankose. Mums labai svarbu, kad atrankose į olimpines žaidynes dalyvautų mūsų šalies sportininkai ir jiems nereikėtų varžytis su agresorių atstovais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Susitikimo dalyviai patvirtino, kad jų tvirta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo varžybose nepasikeitė. Šalys yra įsitikinusios, kad nacionalinės sporto federacijos turėtų veikti aktyviau. Susitikimo metu sutarta, kad šalys ir toliau turėtų laikytis tvirtos pozicijos ir ieškoti tinkamų sprendimų ir savo šalių viduje.
Susitikime palaikyta Lietuvos pozicija dėl būtinybės kreiptis į sporto federacijas, kviesti jas pasirašyti bendras deklaracijas, kad prieštaraujama Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, ir išplatinti jas tiek Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), tiek kitoms tarptautinėms federacijoms. Lietuva ir Lenkija tokias deklaracijas jau yra pasirašiusios.
Ministrai ir už sportą atsakingi pareigūnai svarstė galimybes kreiptis į tarptautines verslo organizacijas, turinčias atstovybes šalyse, kad jos neremtų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja agresorių atstovai. Estijos atstovas atkreipė dėmesį į galimybę kreiptis ir į olimpinių žaidynių transliuotojus. Lietuva siūlo vyriausybių lygmeniu kreiptis į Prancūzijos vyriausybę, skatinant neleisti olimpinėse žaidynėse dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.
Šįmet vasarį Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į tarptautines sporto federacijas ir TOK, kviesdamos išlaikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.
Vasarį pasirašytas bendras 35 šalių sporto ministrų ir už sportą atsakingų pareigūnų pareiškimas, kuriuo TOK raginamas neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl dalyvauti varžybose . Sutarta, kad kitą savaitę, susipažinusios su Jungtinės Karalystės pasiūlytu ketvirtuoju bendru pareiškimu dėl Rusios karo prieš Ukrainą ir tarptautinio sporto, susitikime dalyvavusios šalys organizuos bendrą šio pareiškimo aptarimą.
ŠMSM yra priėmusi sprendimą valstybės lėšomis nefinansuoti Lietuvoje rengiamų tarptautinių aukšto meistriškumo varžybų, kuriose dalyvauja agresorių sportininkai. Ministerija garantuoja, jog Lietuvos sporto šakų federacijos, nedalyvaujančios varžybose kartu su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės: finansuojant šias federacijas bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai.
