JT Žmogaus teisių taryba priėmė 43 rezoliucijas, pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje bei Rusijos vykdomus nusikaltimus Ukrainoje

Balandžio 4 dieną baigėsi Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 52–oji sesija. Jos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių pažeidimams, vykdomiems Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste, taip pat sudėtingoms žmogaus teisių situacijoms atskirose valstybėse, tarp jų ir Baltarusijoje, bei teminiams klausimams, akcentuojant vaiko teises.

Nuo vasario 27 dienos vykusios sesijos metu Lietuva aktyviai įsitraukė į plenarinius posėdžius, rezoliucijų rengimą, Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių, Liublino trikampio (Lietuva, Lenkija, Ukraina) formatų pozicijų formavimą ir rezoliucijų priėmimą. Iš viso Lietuva parengė ir plenariniuose posėdžiuose perskaitė 19 pasisakymų nacionaliniu, Šiaurės ir Baltijos šalių bei kitais formatais, 9 kartus pasisakė sprendimų priėmimo metu dėl Lietuvai svarbių rezoliucijų bei du kartus pasinaudojo atsakymo teise, oponuodama Rusijos ir Baltarusijos pasisakymams.

Sesijos metu Lietuva organizavo du renginius – dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir politinių kalinių padėties Rusijos Federacijoje – bei parėmė kitų šalių inicijuotus renginius dėl Rusijos agresijos Ukrainoje metinių, atskaitomybės už Rusijos padarytus nusikaltimus Ukrainoje, vaikų padėties Ukrainoje, vyresnio amžiaus asmenų teisių pažeidimų Ukrainoje, žmogaus teisių gynėjų, dezinformacijos poveikio žmogaus teisėms, vaikų kariniuose konfliktuose bei teisės į švietimą Afganistane.

Iš viso ŽTT 52–joje sesijoje priimtos 43 rezoliucijos, įskaitant ir Lietuvai prioritetinėmis šioje sesijoje buvusias rezoliucijas dėl ŽTT tiriamųjų mechanizmų Rusijos vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje bei žmogaus teisių pažeidimams Baltarusijoje po 2020 metų prezidento rinkimų mandatų pratęsimo vieneriems metams. Pratęsti svarbūs JT specialiųjų pranešėjų mandatai žmogaus teisių gynėjų, išraiškos ir nuomonės laisvės, kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, prekybos vaikais ir vaikų seksualinio išnaudojimo, mažumų, migrantų teisių, rasizmo klausimais. Rezoliucijomis pratęsti  ŽTT bei JT specialiųjų procedūrų mandatai dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, Šiaurės Korėjoje, Irane, Sirijoje, Pietų Sudane, bei patvirtinta techninė pagalba Sakartvelui, Haičiui, Libijai, Maliui, Pietų Sudanui. ŽTT patvirtino Marianos Katzarovos (Bulgarija) kandidatūrą JT Specialiosios pranešėjos dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje mandatui, įkurtam ŽTT 51–osios sesijos metu, užimti.

Žmogaus teisių taryba yra JT sistemos tarpvyriausybinė institucija, kurią sudaro 47 valstybės narės. Tarybą 2006 metų kovo 15 dieną įsteigė JT Generalinė Asamblėja, jos pagrindinis tikslas – aptarti žmogaus teisių padėtį šalyse ir teminius klausimus bei teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuva yra JT Žmogaus teisių tarybos narė iki 2024–ųjų metų pabaigos.