Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per metus sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių

Ukrainiečiai darbo rinkoje Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu. Iki 2023 m. kovo mėnesio, tai yra per metus nuo karo pradžios, Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių, iš jų daugiau kaip 13 mln. – per šių metų sausį ir vasarį. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. registruotų Ukrainos karo pabėgėlių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių.

„Šalies darbdaviai geranoriškai įsitraukė ir padeda darbingo amžiaus ukrainiečiams įsidarbinti, o Užimtumo tarnyba aktyviai padeda ieškantiems darbo Lietuvoje. Laukdami kol galės saugiai sugrįžti į savo Tėvynę, ukrainiečiai savo darbu prisideda prie Lietuvos ekonomikos  kūrimo. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai už tai, kad esame tokie vieningi, supratingi ir pilietiški“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje (7898). Be sostinės daugiausiai atvykusių ukrainiečių šiuo metu dirba Kaune – 3275, Klaipėdoje – 3018, Šiauliuose – 1429, Panevėžyje – 1161, Kauno rajone – 759, Vilniaus rajone – 509, Klaipėdos rajone – 507. Daugiausiai jų dirba apdirbamosios gamybos (6,3 tūkst.), statybos (4,6 tūkst.), transporto ir saugojimo (4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,4 tūkst.) įmonėse.

Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,8 tūkst., t.y. 8 proc. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir administravimo specialistais (logistikos ir pardavimų vadybininkais), sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.

Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 16,1 tūkst. arba 68 proc.– ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.

Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 5,7 tūkst. arba 24 proc. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.

Ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis šių metų kovą per mėnesį uždirbo apie 1132 eurus „ant popieriaus“.

Daugiausiai ukrainiečių per Užimtumo tarnybą buvo įdarbinta praeitų metų balandžio ir gegužės mėnesiais (atitinkamai  5,2 tūkst. ir 3,9 tūkst.).

Pernai daugiau kaip 2,4 tūkst. atvykusių Ukrainos piliečių  įsitraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – daugiausiai įdarbinta subsidijuojant (1,9 tūkst.), dar 341 ukrainiečiai įgijo profesijas ir 160 pasinaudojo parama judumui. Lietuvių kalbos mokėsi 93 ukrainiečiai.

Į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių srautai mažėja. Mažėja ir darbo ieškančių ukrainiečių – šiuo metu yra 3,5 tūkst. asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, vasario mėnesio pabaigoje jų buvo  3,7 tūkst.. Didžioji dalis besiregistruojančių – moterys, 30-49 m. amžiaus.