Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos įgyvendinimui artėjant prie finišo tiesiosios, Žemės ūkio ministerija pakvietė žuvininkystės sektoriaus atstovus ir suinteresuotas institucijas apžvelgti šios programos įgyvendinimo rezultatus.
Ministras padėkojo socialiniams parneriams, mokslo bendruomenei už indėlį apsirūpinant tvariu baltyminiu maistu, žuvininkystės bendruomenių skatinimą, mokslo plėtrą ir natūralių išteklių gausinimą.
„Be sunkaus žuvininkystės sektoriaus atstovų darbo, žmogiškųjų ir finansinių investicijų neturėtume Lietuvoje užaugintos žuvų produkcijos ir perdirbimo augimo, vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvų ir puoselėjamų žvejybos tradicijų. Turiu viltį, kad žuvies ant mūsų stalo bus gausiau, o naujuoju finansavimo laikotarpiu bus daugiau kūrybiškų projektų“, – sako ministras K. Navickas.
Padėkos įteiktos VĮ Žemės ūkio duomenų centrui, Klaipėdos universitetui, Gamtos tyrimų centrui, Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijai „Baltijos žvejas”, Nacionalinei akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai, asociacijai „Modernioji akvakultūra“, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Ignalinos rajono vietos veiklos grupei.
Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą aktyviai remtos investicijos į akvakultūros gamybą uždarose akvakultūros sistemose. Jose užaugintos ir realizuotos metinės produkcijos kiekis nuo 2019 m. iki 2022 m išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 565,2 t iki 1145,6 t.
Pagal programos priemones daug dėmesio skirta mažos apimties Kuršių marių ir Baltijos priekrantės laivynui bei investicijoms į selektyvesnius įrankius, sužvejotos produkcijos pridėtinės vertės kūrimą, produktų kokybę ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimą.
Vykdant valstybės narės įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos Bendrąją žuvininkystės politiką 11 proc. biudžeto skirta ES Duomenų rinkimo ir Žuvininkystės kontrolės programų įgyvendinimui.
Skatinant žuvininkystės regionus, įgyvendinamos 3 dvisektorės ir 8 viensektorės Vietos plėtros strategijos, kurioms paskirstyta 98 proc. visų vietos projektams įgyvendinti skirtų viešosios paramos lėšų.
Prognozuojama, kad 97 procentai Lietuvai skirto Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų bus panaudota, tačiau tokius rezultatus dar turės patvirtinti Europos Komisija.
